Kaupti centus taupyklėse neapsimoka, nes smulkių monetų stambinimas gali kainuoti iki 5 proc. pinigų vertės.
Į redakciją kreipėsi skaitytoja Aurelija, viename iš banko skyrių bandžiusi pastambinti sukauptą taupyklės turinį ir sužinojusi, kad už 155 litų monetomis pastambinimą teks pakloti dešimt litų.
„Rinkome 5 litų nominalo monetas, taupėme atostogoms, tačiau susirengę kelionei į Švediją santaupų panaudoti negalėjome“, – skaitytoja Aurelija su šeimos nariais nusprendė nestambinti taupyklės turinio, nes ši banko paslauga per brangiai kainuoja.
„Tą pačią dieną nuvažiavome į vieną prekybos centrą, ir kasininkė mielai priėmė monetas už pirkinius bei pastambino likusias. Keista, kad bankai už tai ima pinigus“, – piktinosi skaitytoja.
Mokestis – iki 5 proc.
Pasak „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento projektų vadovo Martyno Staškevičiaus, neturėtume pamiršti, kad kiekviena banko operacija mokama. Pinigų stambinimas arba smulkinimas – ne išimtis. Tektų mokėti atitinkamą mokestį ir už grynųjų pinigų nominalų į kitus nominalus keitimą.
„Sampo“ banke centų ir litų monetų keitimas į banknotus kainuoja 3 proc. sumos ir ne mažiau kaip 1 litą, kai suma yra didesnė nei 10 litų. Banknotų keitimas į kitų nominalų banknotus kainuoja 1 proc. sumos, bet ne mažiau kaip 50 centų. Jeigu atnešamas maišelis monetų ir norima, kad suma atsidurtų sąskaitoje, tenka mokėti 4,5 proc. mokestį už grynųjų pinigų perskaičiavimą.
Banko „Nordea Bank Lietuva“ Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Žaneta Stankevič skaičiuoja, kad už litų ir centų monetų keitimą į banknotus banke tektų mokėti 3 proc., bet iki 6 litų. Perpus pigiau tektų mokėti, jei atneštas monetas dėtumėte į sąskaitą. Tie patys įkainiai banke taikomi ir verslo, ir privatiems klientams.
Pasak SEB Vilniaus banko Produktų plėtros departamento direktoriaus Justino Murausko, monetų stambinimas kainuoja 4,5 proc. sumos, bet ne mažiau kaip 1 litas. „DnB Nord“ banke monetų keitimas į banknotus kainuoja 5 proc. sumos.
Paslauga nepopuliari
Banko „Nordea Bank Lietuva“ Pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Ž.Stankevič tikino, kad pinigų stambinimo arba smulkinimo paslauga nelabai populiari.
„Tokių klientų – vienetai, per mėnesį atliekamos vos kelios operacijos“, – pasakojo Ž.Stankevič. Anot jos, dažniausiai paslauga naudojasi individualūs klientai arba smulkios įmonės. „Nordea“ bankas neturi monetų skaičiavimo aparatų, todėl jas reikia atnešti surūšiuotas pagal nominalą.
Nepopuliari ši paslauga ir SEB Vilniaus banke. Anot J.Murausko, viename padalinyje tokia operacija įvykdoma du tris kartus per savaitę. Specialistas pabrėžia, kad įmonės dažniau ne stambinasi smulkius pinigus, bet tiesiog padeda juos į sąskaitą. Kiekviename banko padalinyje yra specialių metalinių monetų perskaičiavimo aparatų.
Monetų reikia prekybininkams
Nepaklausi ši paslauga ir „Sampo“ banke.
„Paslaugos naudotojai – praeiviai, greičiausiai ne nuolatiniai banko klientai“, – sakė M.Staškevičius. Kiekviename banko filiale yra aparatų–skaičiuotuvų, kurie skaičiuoja subertas monetas.
„DnB Nord“ banko ryšių su visuomene ekspertė Agnė Karčiauskaitė pažymi, kad monetų stambinimo paslauga populiaresnė tuose filialuose, šalia kurių veikia nedidelės įmonės, parduotuvės arba specifine veikla užsiimančios įmonės.
„Ši paslauga populiari greta biurų, kuriuose įsikūrusios įmonės, užsiimančios keleivių vežimu mikroautobusais“, – pavyzdį nurodė A.Karčiauskaitė.
Didžiausi monetų naudotojai yra prekybos centrai, kurių smulkių pinigų atsargas bankų atstovai papildo beveik kasdien.
„Ši paslauga mums kainuoja, bet nedaug, esame sutarę palankias bendradarbiavimo sąlygas“, – neslėpė prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila.
Naujausi komentarai