Už šildymą susimokėję gyventojai nebetiki valdžios pažadais: nuo tų kompensacijų jau bloga darosi

Pensininkės Julija ir Leokadija mėgaujasi pirmąja pavasario šiluma.

„Malonu. Ir gamta bunda, ir paukščiai skrenda“, – džiaugėsi viena jų.

Lauke šilčiau, bet šildymo sezonas vis dar tęsiasi. O ir paskutinė vilnietės gauta sąskaita siekė beveik 200 eurų.

„Apie kainas geriau nekalbėkime. Labai daug. Vien šildymas kainavo 178 eurai. Vien šildymas“, – skundėsi moteris.

Tokia kaina už šildymą – 64 kvadratų bute. Moteris įsitikinusi: naujausia sąskaita mažesnė nebus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasibaigus žiemai, kauniečiai liko ne tokiomis tuščiomis kišenėmis, tačiau privačių namų šeimininkai taip pat sako mokėję triženkles sumas.

Apie kainas geriau nekalbėkime. Labai daug. Vien šildymas kainavo 178 eurai. Vien šildymas.

„Nuosavas namas, šildausi dujomis. Kainavo virš 200 mėnesiui“, – tikino viena kaunietė.

Kol gyventojai vis dar skaičiuoja, kiek išleido ir kiek dar reikės sumokėti, vakar Seime turėjo būti svarstomos PVM įstatymo pataisos, kuriomis siūloma 9 proc. lengvatinį tarifą šildymą gyventojams laikinai kompensuoti iš biudžeto.

„Nežinau, ar per tas lengvatas mes kažką išspręsim. Tuo labiau kad čia sudėtingas dalykas. Galima eiti per lengvatas, kaip dabar siūloma, bet tada tas lengvatas patiria ir milijonieriai. Kompensacijos būtų socialiai teisingesnis, tikslesnis mechanizmas“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Skaičiuojama, kad panaikinus PVM šildymo sąskaita sumažėtų keliais eurais. Buvo pasisakančių, kad paramos gyventojai galėtų ir nepajusti – jis būtų per maža. Kalbama ir apie diskriminaciją.

„Visi, kas nepriklauso nuo šiluminio vamzdžio, negauna jokios lengvatos. Čia yra nonsensas“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

„Šitie žmonės paliekami už borto, jiems PVM lengvata nebūtų taikoma. To tikrai neturėtų būti, manau, čia prasilenkia su socialiniu teisingumu ir kita teise“, –  komentavo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Freepik.com nuotr.

PVM lengvata kainuotų apie 23 mln. eurų. Visgi klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.

Kompensacijos, kompensacijos... Nuo tų kompensacijų jau bloga darosi.

„Nes dar nėra pateikta išvadų kiekvienam iš pasiūlymų, buvo registruoja nemažai opozicijos pasiūlymų. Mes jį svarstysime ketvirtadienį“, – aiškino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Yra svarstančių, galbūt efektyviau būtų didinti kompensacijas skurdžiausiems ir taikyti jas didesniam ratui žmonių, pavyzdžiui, gaunantiems ir vidutines pajamas.

„Kad nebūtų diskriminuojama. Tokią kompensaciją galėtų gauti besišildantys ir dujomis, ir elektra, ir centriniu šildymu“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Gyventojai sako: gelbėti ypač sunkiai besiverčiančius būtina, tačiau ne lengvatomis ir ne kompensacijomis.

„Kada jau tokios sumos, vargiu ar tos kompensacijos padėtų“, – manė viena kaunietė.

„Sunku išgyventi tokiais laikais“, – antrino kitas gyventojas.

„Kompensacijos, kompensacijos... Nuo tų kompensacijų jau bloga darosi“, – rėžė kita pilietė.

Šiemet kompensacijoms už šildymą skirta beveik 16 mln. eurų. Ar šios sumos užteks, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui.

„Dabar Vyriausybė tikrai jokių skubotų sprendimų nei siūlys, nei darys. Kažkur balandžio mėnesį pateiks savo matymą, kokios priemonės, mūsų vertinimu, galėtų geriausiai amortizuoti finansinę naštą“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.