UT vadovė apie vokiečių karių šeimų integraciją: Lietuva tampa konkurencinga šalimi darbo rinkoje

Be to, Vokietijos ambasada Lietuvoje taip pat įžvelgia svarbą tarnybos kuriamame naujame integraciniame įrankyje ir pritaria, jog informacijos prieinamumas yra vienas iš svarbių motyvacijos atvykti faktorių.

„Mes, išties, ne visada galėsime pasiūlyti adekvačius darbo užmokesčius, bet jeigu kalbame apie informacines technologijas, inžinerines sritis, tai manau, kad Lietuva jau tampa pakankamai konkurencinga šalimi darbo rinkoje. Tam ir kuriamas tas įrankis, kad parodytume realią situaciją“, – BNS sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Mes, išties, ne visada galėsime pasiūlyti adekvačius darbo užmokesčius.

UT antradienį pranešė baigianti kurti specialų interneto polapį, kuriame bus pateikiama išsami informacija apie darbo rinką ir užimtumo galimybes Lietuvoje.

Anot tarnybos direktorės, naujuoju įrankiu tikimasi padėti apsispręsti į Lietuvą svarstančių atvykti Vokietijos brigados karių šeimoms, o reikalingą informaciją vokiečių kalba surasti dar prieš išvykstant.

„Žmonės, kurie atvyksta, ne tik kaip kariai, bet ir jų šeimos nariai, Lietuvoje turėtų jaustis saugiai – saugiai socialiai ir ekonomiškai“, – BNS komentavo I. Balnanosienė.

„Motyvacijos faktorius atvykti karių šeimoms“

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) teigė, jog tarnybos pristatytas įrankis, padedantis karių šeimoms integruotis Lietuvoje, svarbus abiem šalims, o informacijos prieinamumas ir palankios aplinkos sukūrimas skatina žmones atvykti.

„Gera matyti, kad vokiečių karių Lietuvoje taip laukia. Palanki socialinė aplinka, darbo vietų pasiūla jų partnerėms ir partneriams bei informacijos apie įvairias galimybes prieinamumas yra labai svarbūs motyvacijos faktoriai, atvykti į Lietuvą su šeimomis“, – tarnybos pranešime komentavo jis.

I. Balnanosienė teigė, jog naujasis vokiečių karių šeimoms skirtas polapis išskirstytas į atskiras dalis – gyvenamoji, edukacinė ir kultūrinė aplinka, taip pat pateikta informacija apie darbo pasiūlymus ir savanorystės galimybes.

Specialioje funkcinėje aplinkoje bus pateiktos darbdavių siūlomos laisvos pozicijos anglų bei vokiečių kalbomis. Be to, atvykstantiems žmonėms konsultuoti vokiškai paskirtas tarnybos atstovas.

Tarnyba taip pat skelbė, jog kandidatai darbą galės rinktis pagal įvairius kvalifikacijos lygius. Daugiausia jų fiksuojama finansinėje ir draudimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, informacijos ir ryšių, gamybos srityse, administracinėje ir aptarnavimo veikloje. Darbo vietos bus siūlomos tiek Vilniuje bei Kaune, tiek nuotoliu.

UT teigimu, šiemet taip pat planuojami nuotoliniai renginiai, kuriuose Vokietijos brigados šeimų nariams būtų pristatomos darbo rinkos tendencijos, Lietuvos  darbdaviai.

Anot tarnybos vadovės, naujasis polapis bus nuolat pildomas ir prieinamas tik į Lietuvą su Vokietijos brigados kariais atvykstančiais žmonėmis ir kuratoriams. Polapis kuriamas bendradarbiaujant su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos pramonės prekybos rūmais.

Šiuo metu Užimtumo tarnybos interneto svetainėje informacija apie paslaugas teikiama lietuvių, anglų, ukrainiečių ir rusų kalbomis.

Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.

Tiek valdantieji, tiek dalis Vokietijos parlamento opozicijos brigadą Lietuvai vadina neapgręžiamu Berlyno įsipareigojimu.