- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto įperkamumas yra didžiausia susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta studija. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.
„Daugiau negu pusė respondentų sutinka ir supranta, kad jų miestuose ir rajonuose yra nepakankama būsto pasiūla už prieinamą kainą. (...) Situacija tikrai atspindi tą įperkamumo dugną, įperkamo būsto stygių ir galimybių stygių“, – pirmadienį pristatydamas naująją būsto įperkamumo studiją kalbėjo LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Tyrimas parodė, kad 66 proc. nuomininkų būstą nuomojasi, nes tai yra vienintelis pasirinkimas pagal jų finansines galimybes, o 16 proc. respondentų sako gyvenantys su kitais asmenimis, nes tik tokiu būdu išgali susimokėti nuomą. Tiek pat – 16 proc. respondentų – teigia besinuomojantys būstą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą.
Kaip parodė tyrimas, būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams labiau susirūpinę yra karo keliama grėsme bei pragyvenimo išlaidomis, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Be to, tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.
Anot M. Statulevičiaus, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų. Būsto įperkamumą formuoja žemės sklypų prieinamumas, statybų išlaidos ir biurokratinio procesai, be to, didelę įtaką daro ir valstybės būsto politika. Kaip parodė tyrimas, didžioji dauguma (71 proc.) miestų gyventojų mano, kad Vyriausybės politika skatinant būsto įperkamumą yra nepakankama.
Situacija tikrai atspindi tą įperkamumo dugną, įperkamo būsto stygių ir galimybių stygių.
Tyrimas parodė, kad 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų nuomos pasiūlos šaltinis neturi didelės reikšmės. Tam įtakos, anot M. Statulevičiaus, Kauno ir Vilniaus mieste populiarėjantys vadinamieji co-livingai.
Visgi, 85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių. Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.
„Kalbame apie būsto kaitos rodiklį, kuris Vakaruose yra penki ir daugiau – tai reiškia, kad žmonės penkis kartus ir daugiau per savo gyvenimą keičia būstą. Pas mus kol kas keičia iki trijų kartų, bet tas rodiklis tikrai turi potencialo gerėti ir augti“, – aiškino M. Statulevičius.
Kaip teigė LNTPA vadovas, būsto įperkamumo problemą iš dalies skatina ir tai, kad Lietuvoje nėra vienoje institucijoje, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje, sutelkto nacionalinės būsto politikos valdymo, dėl kurio stringa ir statybos sąlygas lengvinančių teisės aktų pokyčiai. Būsto rinkos plėtrą, jo teigimu, apsunkina ir stringanti daugiabučių renovacija.
Šis tyrimas atliktas šių metų kovo–balandžio mėnesiais norint nustatyti priežastis, dėl kurių Lietuvoje yra žemas būsto įperkamumas. Atliekant tyrimą apklausti 1019 šalies gyventojai, planuojantys įsigyti būstą. Būsto įperkamumą studiją parengė bendrovė „Ober-Haus nekilnojamas turtas“, visuomenės apklausą vykdė įmonė „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...
-
LEA: birželį benzinas brango dviem centais, dyzelinas – keturiais
Vidutinės degalų kainos šių metų birželį šalyje augo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas brango dviem centais, o dyzelinas – keturiais. ...
-
Seimas pritarė įstatymo projektui, kuris leis užtikrinti didesnį verslo saugumą internete
Seimas ketvirtadienį priėmė siūlymą, leisiantį internete veikiantiems verslams lengviau apginti savo teises prieš nesąžiningas interneto tarpininkavimo platformas ir paieškos sistemų teikėjus. ...