- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas antras Lietuvos gyventojas (38 proc.) mano, kad mokesčių sumažinimas padėtų išspręsti nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais klausimą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ duomenimis, kas penktas (21 proc.) – tikina, kad reikalinga griežtesnė policijos priežiūra.
Pasak VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, iki 2015-ųjų nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas ir vartojimas turėjo mažėjimo tendenciją. Tačiau po to ši tendencija pasikeitė – pradėjo didėti.
„Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje nuosekliai mažėjo iki 2015-ųjų pabaigos ir siekė 22 proc. Po dvejų metų atlikta LLRI studija rodo, kad šešėlis pradėjo vėl augti – 2017 m. jis siekė 24 proc. Taigi vykdyta valdžios draudimų politika atvedė iki lūžio, kai šešėlis pradėjo vėl augti“, – teigia K. Kupšys.
Lyginant šiais metais ir 2013-aisiais „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimų apklausas apie nelegalių alkoholinių gėrimų pirkimą ir vartojimą, matyti, kad 8 proc. daugiau žmonių mano, kad reiktų sumažinti mokesčius (2013 m. – 30 proc.; 2019 m. – 38 proc.). Tuo tarpu griežtesnė policijos priežiūra, žmonių nuomone, dabar reikalinga 9 proc. mažiau (2013 m. – 30 proc.; 2019 m. – 9 proc.).
„Lietuvos gyventojai kur kas labiau suvokia, jog švietimas gali sumažinti nelegalią prekybą alkoholiu. Taip manančiųjų nuo 2013-ųjų padaugėjo 6 proc.“, – teigia K. Kupšys.
Panašus skaičius žmonių mano, jog nelegalią prekybą alkoholiu sumažintų švietimas (17 proc.) ir didesnės baudos (16 proc.).
„Nei draudimai, nei baudos, nei mokesčių didinimas – nėra problemos sprendimas. Lietuvos gyventojai teigiamiausiai vertina mokesčių mažinimą ir švietimą. Kuo anksčiau žmonės pradedami šviesti dėl alkoholio vartojimo padarinių, tuo mažiau bus jaunų žmonių, perkančių nelegalius gėrimus tiek dabar, tiek ateityje“, – teigia K. Kupšys.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Pasak jo, taip pat jaučiamas pagerėjęs policijos darbas – tai atsispindi ir šio tyrimo gautuose rezultatuose.
„Lietuvos gyventojų nuomone, kas antras nepilnametis (41 proc.) gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio visoje Lietuvoje. Vadinasi, jaunimas be problemų gali gerti tokius gėrimus kaip samagonas, pilstukas arba nelegaliai pardavinėjami gėrimai iš Baltarusijos arba Rusijos“, – teigia K. Kupšys.
Tyrimo duomenimis, šiuo klausimu jautriausios apskritys Lietuvoje – Vilniaus (49 proc.), Utenos (47 proc.) ir Telšių (46 proc.). Žmonių nuomone, mažiausiai galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio nepilnamečiai turi Marijampolės apskrityje.
„Lietuvos visuomenė mano, kad alkoholio prieinamumas nepilnamečiams mažėjo 12 proc. Tyrimo metu vyrai dažniau nurodė, kad nelegalus alkoholis nepilnamečiams nėra parduodamas. Priešingos nuomonės dažniau laikosi aukščiausio išsimokslinimo bei kaimo vietovių gyventojai“, – teigia K. Kupšys.
52 proc. žmonių mano, jog nelegali prekyba alkoholiu didina nusikalstamumą Lietuvoje. Reprezentatyvios apklausos metu taip daugiausiai atsakiusiųjų buvo Vilniaus (63 proc.), Utenos (62 proc.) ir Marijampolės (60 proc.) apskrityse.
„Šiuo klausimu žmonių nuomonė stabili – tiek 2013-asiais, tiek 2019-aisiais taip manančių žmonių buvo panašus skaičius. Dažniausiai tokią nuomonę turi moterys, jauniausio bei vyriausio tiriamojo amžiaus“, – teigia K. Kupšys.
Pasak jo, įvertinant visą atliktą tyrimą, Lietuvos gyventojai mano, jog šešėlinė prekyba nelegaliu alkoholiu daro įtaką tiek didesniam nusikalstamumui, tiek sudaro palankesnes sąlygas nepilnamečiams įsigyti alkoholinių gėrimų.
„Žmonių nuomone, pagrindinės priemonės, kurios padėtų mažinti šešėlinę prekybą nelegaliu alkoholiu – tai mokesčių mažinimas, griežtesnė policijos priežiūra ir didesnės baudos už nelegalią prekybą. Taip pat labai svarbus švietimas – turime ugdyti jaunus žmones, jog jie suvoktų savo padarytų pasirinkimų rezultatus“, – teigia K. Kupšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...