- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komandiruojamų darbuotojų teisių pažeidimus lemia ne tik piktybiškas darbdavių elgesys, bet ir žinių apie teises bei garantijas trūkumas, sako darbuotojų komandiravimo problemas tyrę mokslininkai.
Pasak jų, sužinoti apie savo teises bei garantijas turėtų siekti patys darbuotojai, taip pat jiems turėtų labiau padėti profesinės sąjungos.
„Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kartais pritrūksta žinių ir, žinoma, tai nėra gerai, nes ne tik piktybinis elgesys gali lemti darbuotojų teisių pažeidimus, bet būtent ir teisės, reikalavimų nesupratimas, žinių, informacijos trūkumas“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė viena iš tyrėjų, Vilniaus universiteto (VU) docentė Vida Petrylaitė.
„Dar vienas aspektas – galbūt nepakankamas įsitraukimas iš profesinių sąjungų pusės, taip pat ir pačių darbuotojų iniciatyvos nebuvimas iš anksto sužinoti savo teises, garantijas, kreiptis į profesines sąjungas. Arba pačioms profesinėms sąjungoms (reikėtų – BNS) kuo labiau bendrauti akis į akį su komandiruojamais darbuotojais ir bent jau tokiu būdu galima prevenciškai užtikrinti jų teises“, – pridūrė ji.
Nuo 2020-ųjų Europos Sąjungos finansuojamo tyrimo metu Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Rumunijos mokslininkai aiškinosi darbuotojų komandiravimo problemas Bendrijoje.
Paplitęs „pašto dėžutės“ principas
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kanclerio Šarūno Orlavičiaus, 2020 metais apie į Lietuvą komandiruotus darbuotojus gauta 1,4 tūkst. pranešimų, o 2021 metais – beveik 3,2 tūkst.
„Tai galėjo lemti pandeminė situacija, kad jų (komandiruotų darbuotojų – BNS) padaugėjo, nes 2021-aisiais buvo šiek tiek lengviau judėti. Bet kokiu atveju, mes stebime tendenciją, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė dirbti trečiųjų šalių piliečiams, būti komandiruotiems“, – teigė VDI atstovas.
Jo teigimu, 2021–2022 metais į Lietuvą daugiausia komandiruota Ukrainos piliečių (apie 2,3 tūkst.), Baltarusijos (260), Latvijos (170), Lenkijos (90) piliečių.
Pasak VDI atstovo, į Lietuvą komandiruojami darbuotojai dažniausiai dirba apdirbamosios gamybos, statybų sektoriuose, aptarnavimo ir administravimo srityse. Komandiruotė Lietuvoje dažniausiai trunka nuo vieno iki šešių mėnesių.
Pasak Š. Orlavičiaus, nors daugiausia į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų yra Ukrainos piliečiai, daugiausia darbuotojų yra komandiruojama iš Lenkijos. Tyrėjų teigimu, tai yra vadinamasis „pašto dėžutės“ principas, kuomet Lenkijoje įdarbinamas ukrainietis iš karto siunčiamas į komandiruotę Lietuvoje.
„Didesnė jų (Ukrainos piliečių – BNS) dalis įdarbinami Lenkijoje, bet jie įdarbinami ten nedirbti, o iš karto iškomandiruojami į Lietuvą. Taip yra todėl, kad Lenkija laisviau žiūri į trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą“, – aiškino V. Petrylaitė.
Pasak jos, tai yra tam tikras „socialinis dempingas“, kuris formaliai nėra laikomas pažeidimu, tačiau ateityje gali susilaukti griežtesnio Europos Sąjungos dėmesio.
„Lietuviui darbdaviui yra patogiau ne tiesiogiai įdarbinti Ukrainos pilietį, bet susitarti su kažkokia Lenkijos įmone – ji darbuotoją priima ir iš karto iškomandiruoja į Lietuvą. Vyksta vadinamasis „pašto dėžutės“ principas. Tai savaime nėra pažeidimas (...), bet tai yra tam tikras socialinis dempingas“, – teigė V. Petrylaitė.
„Gali būti, kad sulauksime griežtesnių taisyklių visos Europos Sąjungos mastu“, – pridūrė tyrėja.
Sunku nustatyti teisingą atlygį
Pasak V. Petrylaitės, problemų kyla ir komandiruojamiems darbuotojams nustatant teisingą darbo užmokestį.
„Mes negalime remtis vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nes turime žiūrėti pagal sektorių ar atskirą darbdavį, kokio lygio užmokesčiai ten yra. Taip pat turime kalbėti apie pareigų vienodumą – negalime lyginti skirtingų pareigų darbuotojų“, – sakė tyrėja.
Jos teigimu, pažeidimus mokant atlyginimą komandiruotiems darbuotojams lemia ne tik tyčiniai veiksmai, bet ir informacijos trūkumas.
„Kitose valstybėse yra problema, kad ten nėra net minimalaus (darbo užmokesčio – BNS) įstatymu įtvirtinta – ten yra kolektyviniai susitarimai“, – teigė V. Petrylaitė.
Pasak jos, tikimasi, jog ateityje šią problemą turėtų padėti išspręsti ES teismų praktika ir pakeitimai teisinėje bazėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...