Telefoninių sukčių sukurtas mulkinimo modelis įgauna naujų atspalvių. Policija perspėja žmones būti dar apdairesniais.

Policijos platinamose kriminalinių įvykių suvestinėse kone kasdien galima rasti pranešimų apie telefoninius sukčius. Skiriasi tik jų išviliotos sumos. Išimtinais atvejais mulkinami žmonės susigaudo ir bendromis jėgomis su policija pričiumpa apgaviką, jau atvykusį pasiimti pinigų.

Tačiau tai tik gerai atidirbto tinklo paskutinioji grandis. Pagrindinis veikėjas taip ir lieka neidentifikuotas. Sukčiai pernelyg nesistengia keisti ar tobulinti gerai veikiančio apgavystės modelio.

Visgi Kauno policijai pasitaikė dar nebūtas telefoninių sukčių aferos atvejis.

Į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą kreipėsi mažamečio mama. Jos 9-erių metų sūnus sukčiams atidavė auksinius dirbinius ir pinigus. Veikta pagal standartinį planą – skambutis laidiniu namų telefonu ir pranešimas apie nebūtą nelaimę. Vaikas greičiausiai nė nesuabejojo, kad elgiasi kilniai. Ko nepadarysi dėl savo artimiausių žmonių.

Tačiau šį kartą sukčiai pamėgino apsidrausti. Jie dar paprašė berniuko pasakyti mamos mobiliojo ryšio telefono numerį. Vaikas, be jokios abejonės, pasakė. Netrukus mama sulaukė skambučio. Mobiliojo ryšio bendrovės darbuotoju prisistatęs žmogus paprašė, kad moteris pusvalandžiui išjungtų savo telefoną.

Skambinančiojo motyvas buvo įtikinamas ir moteris pakluso. Tuo tarpu sukčiams tik to ir reikėjo. Jei mažametis sūnus kartais suabejotų jų nelaimės versija ir pamėgintų paskambinti mamai, ši būtų nepasiekiama. Taip dar įtikimiau skambėtų pramanyta istorija apie nelaimę.

„Mes vis ragindavome žmones, kad sulaukę įtartinų skambučių susisiektų su savo artimaisiais ir įsitikintų, ar su jais viskas gerai. Sukčiai ėmėsi užkirsti šį kelią“, – pastebėjo Žaliakalnio policijos viršininkas Egidijus Kriaučionis.

Nepaisant ir šios sukčių gudrybės, policija ragina gyventojus išaiškinti savo vaikams apie tokius aferistus, taip pat perspėti savo garbaus amžiaus tėvus.