- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.
Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.
„Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti. (...) Bent jau keturis procentus („Sodros“ biudžeto pertekliaus – BNS), tai būtų dvigubai daugiau, tai būtų apie 100 milijonų“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.
Seime antradienį priimtas svarstyti 2024 metų „Sodros“ biudžetas numato, kad papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui skirta 46,9 mln. eurų.
Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad šiam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus.
„Įstatymas leidžia iki trijų ketvirtadalių perteklinių lėšų, o jų šiemet laukiama apie 700 milijonų eurų, tai apie tris ketvirtadalius šių lėšų galima panaudoti papildomam indeksavimui (...) Galbūt ir šiek tiek didesnė nei tų 47 milijonų suma galėtų būti panaudota papildomam indeksavimui, nes pernykštis papildomas indeksavimas buvo apie penkių procentų, dabar tik apie du procentai planuojami (...) Manau, kad šiek tiek drąsiau būtų galima indeksuoti tą papildomą pensijos dalį“, – LRT radijui sakė T. Medaiskis.
Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo.
Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.
Ekonomistas taip pat pasigenda aiškesnio valdžios pagrindimo, kodėl indeksavimui skirta tik 46,9 mln. eurų.
„Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo (...) Kodėl būtent taip, o ne kitaip yra apsispręsta, nėra pakankamai aišku“, – teigė T. Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad būtent tokia dalis rezervo panaudota siekiant išlaikyti nuoseklų pensijų augimą.
„Todėl, kad ši Vyriausybė rūpinasi, kad viskas augtų tvariai ir kad pensijos didėtų kaip suplanuota (...) Mes galime turbūt vienais metais padidinti labai daug, bet kitais metais tiek nepadidinsim“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.
Anot jo, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad individuali ir bendra senatvės pensijos dalys būtų lygios, šiuo metu iš valstybės biudžeto mokama bendroji dalis yra didesnė.
Ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.
Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų4
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina13
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?13
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės3
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas22
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...