- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per devynis šių metų mėnesius šalies gyventojai ir įmonės jau patyrė kone tris kartus daugiau sukčių atakų nei per visus praėjusius metus, rodo „Swedbank“ duomenys. Banko saugumo ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu buvo fiksuotas itin išaugęs telefoninio sukčiavimo ir SMS sukčiavimo atvejų skaičius, sukčiai atakavo ir verslo įmones.
„Bendra gyventojų ir verslo įmonių dėl sukčiavimo patirtų nuostolių suma per pirmuosius tris šių metų ketvirčius 10 proc. viršija sumą, prarastą per visus praėjusius metus. Tiesa, šie nuostoliai galėjo būti dar didesni, tačiau banko saugumo specialistams pavyko sustabdyti mokėjimus ir sugrąžinti klientams daugiau nei 1 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak jos, sukčiai nuolat ieško būdų, kaip išvilioti lėšas, įtikinti gyventojus ir įmones patvirtinti fiktyvius mokėjimus, gauti prieigą prie jų sąskaitų, sužinoti kitą jautrią informaciją. Šie būdai paprastai yra nuolat keičiami, sukčiai stengiasi prisitaikyti prie realijų.
„Šią vasarą gyventojus sukčiai dažniausiai atakavo skambučiais ir SMS žinutėmis. Sukčiai prisistatydavo banko darbuotojais ir informuodavo apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymus atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką. Norint išspręsti tariamą problemą, sukčiai prašydavo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, taip pat „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus“, − komentuoja Ž. Augonė.
Šią vasarą gyventojus sukčiai dažniausiai atakavo skambučiais ir SMS žinutėmis.
Sukčių skambučiai atsiėjo tūkstančius
Kaip rodo „Swedbank“ pateikti duomenys, sukčiavimo SMS žinutėmis atvejų skaičius per devynis šių metų mėnesius, palyginti su visų praėjusių metų laikotarpiu, išaugo labiausiai – net 5,5 karto. Užkibus ant tokio sukčių kabliuko, vidutinė gyventojų nuostolių suma siekė beveik 900 eurų.
Vis dėlto brangiausiai, pasak Ž. Augonės, gyventojams atsiėjo sukčių skambučiai. Jų gyventojai sulaukė du kartus daugiau nei per visus praėjusius metus, o ypač intensyviai sukčiai skambino ir bendravo rusų kalba, naudodamiesi nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui, „Viber“. Vidutinis sukčiavimo telefonu nuostolis sudarė daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Trečioje vietoje pagal atvejų skaičių – sukčių vilionės investuoti. Su jomis per pirmuosius tris šių metų ketvirčius susidūrė arti 200 klientų. Bendra gyventojų patirtų investicinio sukčiavimo nuostolių suma sudaro daugiau nei 336 tūkst. eurų, o vidutinė suma siekia apie 1,8 tūkst. eurų, skelbiama „Swedbank“ pranešime.
Verslo nuostoliai irgi auga
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius dėl sukčiavimo verslas neteko beveik 400 tūkst. eurų – apie 20 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus, rodo „Swedbank“ duomenys.
Užfiksuotų verslo sukčiavimo atvejų skaičius taip pat jau viršijo praėjusių metų atvejų skaičių. Vidutinis įmonės patirtas nuostolis sudaro daugiau nei 24 tūkst. eurų.
Kaip pastebi Ž. Augonė, populiariausias sukčių taikomas metodas – tai susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas. Apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.
„Iš kitų verslo sukčiavimo būdų nemažai nuostolių įmonėms atneša faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas, taip pat neegzistuojančių prekių įsigijimas“, – sako „Swedbank“ atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą5
„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. ...
-
Lietuva ir 26 šalys sutarė toliau remti Ukrainos kelių ir geležinkelių atstatymą
Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste priėmė bendr...
-
Parama šeimos būstui – reali pagalba ar būdas pasipelnyti?1
Per pastaruosius penkerius metus, kiek yra teikiama parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti, skirta 60 mln. eurų. Trečdalis nusėdo vadinamuosiuose didžiuosiuose regionuose – miestuose šalia Klaipėdos, Kaune, Vilniuje. Nors paramos tiks...
-
Žemės drebėjimai neišgąsdino – kas dešimtas lietuvis poilsiaus Turkijoje
Turkiją supurtę žemės drebėjimai nesumažino lietuvių noro poilsiauti šioje šalyje. Turkija ir toliau išlieka viena populiariausių lietuvių poilsio krypčių. Kelionių pokyčius, infliacijos paveiktas kainas komentuoja kelionių o...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje vasarį buvo didesnis už ES vidurkį4
Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
Vilnius baigia deginti mazutą: gyventojams padėjo sutaupyti 30 mln. eurų?5
Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo penktadienio nebekūrenantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto. ...
-
A. Veryga neatsisako idėjos dėl valstybinių ligoninių vaistinių8
Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kito...
-
A. Bubnelis palieka „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas
Valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas palieka nuo 2021 metų birželio jas ėjęs Antanas Bubnelis. ...
-
Seimas: pokyčių antros pakopos pensijų fondų sistemoje kol kas nebus7
Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto. ...
-
Alkoholio bei tabako licencijų kasmet pratęsti nereikės1
Seimas atsisakė alkoholio bei tabako gamintojus ir prekybininkus įpareigoti kasmet pratęsti veiklos licencijas. ...