Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau, nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai atsigaus lėtai, o augimo galima tikėtis 2010 m. antroje pusėje.

Prognozės – prastyn

"Swedbank" analitikai naujausioje apžvalgoje nuo 13 iki 16 proc. pablogino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo prognozes šiems metams ir paliko anksčiau prognozuotą 3 proc. nuosmukį 2010 m.

Didžiausias kritimas bus fiksuojamas antrą ir trečią šių metų ketvirčius, nes vartojimas ir investicijos mažėja greičiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

"Vartojimas šiemet, manome, kris apie 18 proc., o 2010 m. – dar 5 proc. Nors šiandien pastebimas tam tikras optimizmas – vartotojų pasitikėjimo indeksas kilo tris mėnesius iš eilės – bijau, kad rudenį jis sumažės. Tam įtakos turės planuojami Vyriausybės sprendimai – mažinti biudžetininkų atlyginimus, pensijas, motinystės pašalpas, kitas socialines išmokas. Jie palies ir tas visuomenės grupes, kurios iki šiol taip skaudžiai pasekmių nepajuto", – sakė "Swedbank Markets" vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.

Gyventojams patariama nepasiduoti "lengvumo iliuzijai" ir nepamiršti nuolat galvoti apie taupymą. Reikia deramai pasiruošti socialinių išmokų mažinimui ir naujam šildymo sezonui, nes kol kas neaišku, kokių staigmenų jis gali pateikti.

Euro galime sulaukti

"Swedbank" ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika nustos kritusi šių metų pabaigoje, 2010-ųjų antroje pusėje prasidės stabilizavimo procesas, o nedidelio augimo tikimasi 2011 m. Strateginį tikslą – įsivesti eurą 2012 m. – Lietuvai pasiekti sunku, bet įmanoma.

"Toks scenarijus leistų priartėti prie strateginio šalies tikslo, kurį deklaruoja Vyriausybė, – įsivesti eurą 2012 m. Tiesa, tam, kad jis būtų pasiektas, Lietuva turi labai gerai valdyti šalies deficitą. Manome, kad Vyriausybės numatomas 6–7 proc. BVP deficitas šiais ir kitais metais yra pasiekiamas rezultatas, tačiau jis reikalauja daug ir didelių pastangų bei labai aiškių struktūrinių ekonomikos pokyčių. Įsitikinome, kad ekonomikos priklausomybė nuo vidaus vartojimo yra trumpalaikė ir netvari strategija. Kur kas svarbiau skatinti eksportą bei taupymą, dėl kurio tapsime mažiau priklausomi nuo užsienio finansavimo, kuris, kaip akivaizdžiai matome, yra visiškai neprognozuojamas", – kalbėjo T.Andrejauskas.

Verslas prisitaikė greičiau

Atsižvelgdami į pirmo ketvirčio rezultatus ir padėtį tarptautinėse rinkose, "Swedbank" analitikai pablogino ir Latvijos bei Estijos ekonomikos vystymosi prognozes.

Manoma, kad Latvijos BVP šiemet susitrauks 17 proc., Estijos – 13–15 proc. Latvijos ekonomika turėtų pradėti atsigauti ne anksčiau nei trečią 2010 m. ketvirtį, Estijos – keliais mėnesiais anksčiau.

Banko analitikai teigia, kad Baltijos valstybių verslas prie sunkmečio prisitaikė itin greitai – sumažėjo sąnaudos, o eksportas, nors ir mažėjo, traukėsi lėčiau nei importas. Tai, ypač keičiantis padėčiai kaimynėje Lenkijoje bei Rusijoje, leido padidinti konkurencingumą, o kartu sumažinti Baltijos šalių einamųjų sąskaitų deficitus.

"Tai svarbu žvelgiant į ateitį. Mūsų verslas pasiruošęs konkuruoti tarptautinėse rinkose, pirmiausia, Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Tad mūsų ekonomikų atsigavimas, kaip sakėme ir anksčiau, yra tiesiogiai susijęs su ūkio padėties šiuose regionuose pagerėjimu", – įsitikinęs "Swedbank Markets" Lietuvoje vadovas T.Andrejauskas.