Karinės infrastruktūros projektai
Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ ir dvi Lietuvos valstybės valdomos įmonės – energetikos grupės „Epso-G“ įmonė „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla – pernai lapkritį pradėjo ir iki šių metų pabaigos ketina baigti statyti 260–300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą šalia Baisogalos Radviliškio rajone. Gamyklą stato viena didžiausių šalies statybos įmonių „PST Group“, gavusi 141 mln. eurų (su PVM) užsakymą.
Pagal 2024 metų pabaigoje pasirašytą sutartį „Rheinmetall“ priklauso 51 proc., „Epso-G Invest“ – 48 proc., o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1 proc. bendros įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ akcijų.
„Rheinmetall“ ir Ekonomikos inovacijų ministerijai pernai lapkritį pasirašius memorandumą dėl daugiau nei 400 mln. eurų vertės 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo – jame būtų gaminami ir surenkami užtaisai sviediniams, – kol kas neskelbiama nei galima jo vieta, nei dydis, nei gamybos pajėgumai. Tai sudėlios darbą netrukus pradėsianti projekto derybų grupė. Skelbta, kad naują gamyklą galėtų valdyti ta pati „Rheinmetall Defence Lietuva“.
Rūdninkų poligone pernai pradėjus statyti naują karinį miestelį, skirtą Vokietijos brigadai, pirmojo etapo statybas rangovė „Eika Construction“ už 125 mln. eurų žada baigti iki šių metų pabaigos – 10 mėnesių anksčiau nei planuota.
Sutartis su maždaug 950 mln. eurų vertės antrojo etapo konkurso nugalėtojais Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada pasirašyti netrukus, nors planuota tai padaryti 2025-ųjų pabaigoje. „Verslo žinios“ skelbė, jog vienoje dalyje laimėtojų eilės pirmoje vietoje yra įmonė „Conres LT“ ir „Fegdos“ įmonė „Rudina“, tuo metu likusių dviejų dalių – „Merko statyba“.
Projekto antrasis etapas vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis, sumažinant valstybei tenkančias rizikas. Jo metu kariams bus statomos gyvenamosios patalpos, garažai, dirbtuvės, valgyklos, sandėliai, rikiuotės aikštės, štabai, degalinės. Taip pat numatyti mokymo statiniai, dalyje jų bus įrengtos modernios simuliacinės treniravimosi sistemos.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) gruodžio viduryje nutarus Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti brigados dydžio karinį poligoną bei Tauragės poligono plotą padidinti dukart jį plečiant į Jurbarko rajoną. Teigiama, kad vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys, poligonas Kapčiamiestyje padidins saugumą šioje Lietuvos dalyje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad naujus poligonus norima įkurti iki 2030 metų, tam ketinama skirti 140–150 mln. eurų.
Vyriausybei pernai spalį pritarus karinės infrastruktūros vystymui Jonavos rajono Gaižiūnų poligone ir tam pritaikyti 5,5 ha valstybinės miško žemės sklypą, čia bus statomi štabai, kareivinės bei logistikos objektai, tiesiami keliai.
KAM iki šių metų pabaigos tikisi pasirašyti sutartis su konkursą laimėsiančiu privačiu partneriu dėl Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone statybos bei priežiūros. Lietuvos kariuomenės brigadai „Žemaitija“ skirtas karinis miestelis turėtų būti baigtas iki 2030 metų, jame įsikurs 1,5 tūkst. karių. Privatus investuotojas į objektą investuotų iki 345,5 mln. eurų (be PVM), jį per trejus metus suprojektuotų ir pastatytų, paskui dar 12 metų prižiūrėtų. Tuo metu valstybės įsipareigojimai projektui siektų 520 mln. eurų.
Geležinkelių ir automagistralių projektai
Pernai spalį ir gruodį į Lietuvą atvykus pirmiesiems trims – dviem elektriniams ir vienam bateriniam – keleiviniams traukiniams, kuriuos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės „LTG Link“ užsakymu pagamino Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ gamykla Lenkijoje, pradėti jų bandymai, kurie tęsis iki 2026-ųjų vasaros pabaigos.
Iki šių metų pabaigos „LTG Link“ parką papildys dar 5 bateriniai ir 7 elektriniai „Stadler“ traukiniai. Kelionės jais turėtų prasidėti 2027 metų pirmoje pusėje. Pagal 2023 metų birželį pasirašytą sutartį Lenkijos bendrovė už 226,5 mln. eurų traukinius turi pagaminti 2025-2027 metais ir juos prižiūrėti iki 2037 metų.
Kita „Stadler Rail“ antrinė įmonė – Ispanijos „Stadler Valencia“ – krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ užsakymu už 115,7 mln. eurų pernai suprojektavo ir sausį turėtų pradėti gaminti 17 elektrinių lokomotyvų bei vėliau tieks jiems atsargines dalis. Pirmieji lokomotyvai į Lietuvą bus pristatyti 2027 metų pradžioje.
Elektriniai lokomotyvai kuriami pagal „Stadler“ jau gaminamą „Eurodual“ šešių ašių lokomotyvo modelį, tačiau pritaikyti plačiajai vėžei ir Lietuvos klimato sąlygoms – jie galės dirbti iki minus 40 laipsnių temperatūroje.
Įmonės „LTG Infra“ užsakymu Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumui įgyvendinant daugiau nei 457 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimą įrengiant 363 km kontaktinį tinklą, šiemet tęsiami darbai 321 km ilgio ruože Kaišiadorys–Klaipėda, kur pagrindiniuose keliuose jau atlikta virš 95 proc. darbų.
2025 metais įjungus įtampą baigtame statyti 42 km ilgio Vilniaus mazgo tinkle pradėtas jo testavimas. Be to, traukos pastotės jau prijungiamos prie „Litgrid“ tinklo: pernai pajungtos dvi, o šiais metais planuojama pajungti dar dvi pastotes.
Tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę ruože nuo Kauno iki Panevėžio sankasos ir inžinerinių statinių statybos bei parengiamieji darbai išplėsti jau 114 km atkarpoje, o 8,8 km ruože Šveicarija–Žeimiai jau tiesiama europinio standarto bėgių konstrukcija. Šiemet ketinama pasirinkti jau paskelbto 54 km ilgio ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos projektavimo konkurso laimėtoją ir pradėti rengti projektą.
Tuo metu beveik 100 km ilgio „Rail Baltica“ linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno jau projektuojama, baigiamos žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros.
Šiuo metu taip pat vyksta Panevėžio ir Kauno infrastruktūros priežiūros depų bei Jonavos ir Gustonių regioninių stočių projektavimo konkursai. Šiemet ketinama paskelbti ir daugiau konkursų projektuoti atskirus objektus. Be to, projektavimo darbus pradės tam skirtas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ padalinys.
„LTG Infra“, Latvijos „Eiropas dzelzcela linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“ su Ispanijos konsorciumu „Cobelec Rail Baltica“ (jame yra „Cobra Instalaciones y Servicios“ ir „Elecnor Servicios y Proyectos“) pernai rugsėjį pasirašius 2,14 mlrd. eurų (su PVM) vertės bendrą trijų Baltijos šalių „Rail Baltica“ 870 km ilgio geležinkelio elektrifikavimo sutartį šiemet ketinama pasirašyti ir eismo valdymo sutartį – signalizacijos sistema bus įdiegta visose trijose Baltijos šalyse.
LTG kuria Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros studiją – ji taps pagrindu ilgalaikei infrastruktūros plėtros strategijai bei padės įvertinti galimybes pereiti prie europinio 1435 mm standarto, optimizuoti plačiosios vėžės poreikį ir planuoti investicijas. Tai padės šaliai integruotis į transeuropinį transporto tinklą.
Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki šių metų pabaigos planuoja baigti viso 43 kilometrų ilgio magistralės Vilnius–Utena ruožo rekonstrukciją (nuo 28,4 iki 64,3 km). Paskutinio magistralės ruožo atnaujinimas truks apie vienerius metus ir kainuos apie 100 mln. eurų. Darbus atlieka kelių statybos bendrovės HISK ir „Fegda“.
Šiemet planuojama pradėti „Via Baltica“ itin intensyvaus ruožo šalia Kauno – magistralės Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (nuo 16,5 iki 23,3 km) rekonstrukciją, darbai vyks keliuose Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir Panevėžio aplinkkelyje nuo Kauno iki Latvijos sienos. Jau pasirašytos sutartys dėl šių bendro 160 km ilgio kelių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo – teritorijų planavimą tikimasi baigti iki 2027 metų pabaigos.
Statybos darbus „Via Baltica“ atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos bendrovė planuoja pradėti iki 2030-ųjų, o baigti – 2035 metais.
Šiemet bus tęsiama tilto per Kruną magistralėje Vilnius–Kaunas (87,33 km) rekonstrukcija – laikiną ir senąjį tiltus metų pradžioje planuojama demontuoti bei pradėti antrojo tilto statybą – jį pastatyti numatoma iki 2026 metų rudens, o visą projektą baigti iki 2027-ųjų pavasario. Darbus už kiek daugiau nei 24 mln. eurų atlieka bendrovė „Tilsta“.
Be to, iki šių metų birželio planuojama baigti Tarandės tunelio po automagistrale Vilnius–Panevėžys šalia Vilniaus, ties posūkiu į Tarandę, statybą. Jį už 6,2 mln. eurų stato įmonė „YIT Lietuva“.
Be to, šiemet vyks Vilniaus–Klaipėdos magistralės viaduko Kaune per Jonavos gatvę (kairėje pusėje) ir Alfonso Meškinio tilto per Nerį (kairėje pusėje) kapitalinis remontas.
Energetikos projektai
Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir PSE įgyvendina daugiau nei 900 mln. eurų vertės bendros elektros jungties „Harmony Link“ statybos projektą, Lietuvoje jo vertė siekia apie 220 mln. eurų. Iki šių metų pabaigos „Litgrid“ ketina baigti teritorijų planavimą ir poveikio aplinkai vertinimą, jau projektuojama linija ir transformatorių pastotė, šiemet bus atskirai perkami autotransformatoriai ir šuntiniai reaktoriai, bus skelbiamas Gižų pastotės projektavimo ir statybos rangovo konkursas.
Plečiant Lietuvos ir Latvijos jungtis iki šių metų pabaigos „Litgrid“ ketina parengti naujų 330 kV linijų Darbėnai–Varduva–Mūša, Mūša–Panevėžys inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir PAV ataskaitą. Iki metų pabaigos taip pat numatoma gauti Darbėnų skirstyklos statybos leidimą, be to, metų pradžioje planuojama pasirašyti sutartį dėl linijos su Latvija Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukcijos. „Litgrid“ šiemet pradės ir daugiau linijų atnaujinimo projektų.
Šiemet bus tęsiami tinklo apsaugos projektai: kritinių įrenginių fizinės apsaugos stiprinimo, tinklo įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimo, elektroninių saugos priemonių, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimo ir kit.
Iki šių metų pabaigos „Litgrid“ planuoja baigti darbus „Teltonikos“ technologijų parke prie perdavimo tinklo prijungiant Kuprioniškių pastotę, visus metus bus tiesiamas tam būtinas tinklas.
Energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ toliau įgyvendina pirmąjį 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parką Baltijos jūroje „Curonian Nord“. Antrinė grupės įmonė „Ignitis renewables“ 2025 metais baigė vieną svarbiausių projekto vystymo etapų – parengė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, o sprendimą dėl jos patvirtinimo priims Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Tačiau sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis bei dėl kitų veiksnių projekto komercinės veiklos pradžia gali būti atidėta.
Valstybės kontrolei pernai lapkritį paskelbus, kad „Ignitis grupės“ projektas yra rizikingas ir per dvejus metus pabrango ketvirtadaliu, įmonė jau įvykdė vieną iš rekomendacijų – perdavė jo turtą, darbus ir įsipareigojimus antrinei bendrovei „Offshore wind farm 1“. Be to, šiemet bendrovė patikslins sutartis su projektinius jūros dugno tyrimus atliekančiais tiekėjais bei atliks projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizę.
„Ignitis grupė“ dalyvavo ir antrajame 700 MW galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo su valstybės pagalba konkurse. Tačiau aukcionas pernai spalį paskelbtas neįvykusiu, jame neatsiradus antrojo dalyvio. Koks aukciono ir antrojo parko jūroje likimas, kol kas neaišku.
„Ignitis grupė“ iki šių metų pabaigos žada baigti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) penktojo agregato statybą. 110 megavatų (MW) galios apie 150 mln. eurų vertės agregatą stato Austrijos ir Vokietijos įmonių „Voith Hydro“ konsorciumas.
„Ignitis grupė“ šiemet tęsia bendros 291 megavato galios ir 582 megavatvalandžių talpos elektros kaupiklių parkų projektus Lietuvoje. Jie bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet pradeda antrąjį išmaniųjų skaitiklių diegimo etapą – per kelerius metus bus įdiegta dar apie 700 tūkst. tokių skaitiklių už maždaug 48 mln. eurų. Projektą įgyvendina Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“ bei jos partnerės – Vokietijos milžinė „Siemens“ ir „Bite Lietuva“.
2025 metų pabaigoje ESO baigė pirmąjį 2022 metais pradėto daugiau nei 105 mln. eurų (su PVM) vertės projekto etapą ir įdiegė 1,3 mln. naujos kartos skaitiklių. Tokiais skaitikliais jau apskaitoma apie 90 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros, jie įdiegti 66 proc. šalies vartotojų.
Vyriausybei pernai pavasarį priėmus sprendimą 2025–2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais, ESO visoje Lietuvoje šiemet tęs pernai pradėtą projektą.
Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ skelbė šių metų rudenį ketinanti baigti gerokai vėluojantį 2022 metų rugpjūtį pradėtą apie 1 mlrd. eurų eurų vertės modernizavimo – žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos – projektą. Pernai lapkritį „Orlen Lietuva“ pranešė nutraukusi sutartį su pagrindine projekto rangove JK įmone „Petrofac“ šiai nuolat vėluojant atlikti darbus ir nesilaikant terminų.
Mažeikių įmonės atstovai BNS anksčiau sakė, jog jau atlikta apie 80 proc. projekto darbų, o bendrovė vis dar ieško naujo generalinio rangovo.
Šiais metais turėtų pradėti veikti „Achemos grupės“ plėtojamas 460 mln. eurų. vertės 264 megavatų (MW) galios vėjo parkas Pagėgiuose. Šiaurės investicijų bankas (NIB) projektui yra paskolinęs 100 mln. eurų. Visą parke pagamintą elektrą Jonavos „Achema“ planuoja panaudoti žaliojo vandenilio gamybai, jame per metus planuojama pagaminti 602 gigavatvalandes (GWh) elektros.
Nacionalinis stadionas, „Tautos namai“, Vilniaus oro uostas, „Vilnius Connect“
Pernai vasarą NT plėtros bendrovei „Hanner“ atnaujinus nacionalinio stadiono Vilniuje, Šeškinėje, statybas, pagrindinė jo rangovė „Naresta“ šiais metais žada pastatyti jo kontūrus. Be to, „Hanner“ tikisi jau sausį gauti arenos statybos leidimą. Visu darbus baigti planuojama iki 2027 metų pabaigos.
„Naresta“ už 70 mln. eurų stato pagrindinį stadioną, dvi futbolo aikšteles bei magistralinius inžinerinius tinklus, o „Kalvasta statyba“ už 47,5 mln. eurų – areną ir kitus objektus. Projektas savivaldybei ir valstybei kainuos apie 155 mln. eurų.
Sostinės valdžia vasarį ketina pasirašyti sutartį su rangovu dėl infrastruktūros aplink nacionalinį stadioną rekonstrukcijos, o darbai turėtų pasidėti kovo viduryje. Iki 2027 metų pabaigos bus rekonstruojamos Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvės, įrengta požeminė perėja už Ozo gatvės viaduko, dviračių ir pėsčiųjų takų jungtys, privažiuojamieji keliai, triukšmą slopinančios priemonės Siesikų gatvėje. Darbai gali kainuoti apie keliasdešimt milijonų eurų.
Be to, sostinės valdžia sausio pabaigoje planuoja skelbti Mamutų parko šalia būsimo stadiono rangovo konkursą. Projektas būtų vystomas keturiais etapais, jo pabaiga numatoma 2029 metų pradžioje. Anksčiau skelbta preliminari projekto vertė – apie 13 mln. eurų (su PVM).
Vilniaus vystymo kompanijos užsakymu bendrovė „Gilesta“ už 101,5 mln. eurų (su PVM) šiemet tęsia preliminarios 121 mln. eurų vertės Nacionalinės koncertų salės, arba „Tautos namų“ Vilniuje, ant Tauro kalno, statybą, ją planuojama baigti 2028-ųjų pabaigoje. Koncertų ir kitų menų centras statomas pagal projektuotojų grupės – ispanų bendrovės „Arquivio architects“ ir lietuvių „Cloud architektai“ – projektą.
Sostinės valdžia šiais metais planuoja atsirinkti konferencijų centro prie Seimo architektūrinę viziją bei pradėti projektavimą. Paruošus visus dokumentus jo plėtojimą savivaldybė tikisi perduoti Vyriausybei. Investicijos siektų daugiau nei 100 mln. eurų, naujasis centras veiklą galėtų pradėti 2032 metų pradžioje.
Be to, Vilniaus Žirmūnuose šalia Tuskulėnų rimties parko memorialo šiemet toliau tęsiamos Lengvosios atletikos maniežo statybos. 30 mln. eurų vertės darbus atlieka bendrovė „Infes“. Maniežas bus skirtas tiek profesionalams, tiek vaikams – vienu metu čia galės sportuoti iki 400 lengvaatlečių, o per varžybas tilps iki 600 žmonių.
Įgyvendinant Vilniaus stoties rajono konversijos projektą „Vilnius Connect“ ir Vilniaus savivaldybei neradus bendro sutarimo su LTG dėl jo projektavimo nuspręsta projektą skaidyti į dvi dalis: viena – stoties aikštės bei visos teritorijos pertvarkos ir viešojo transporto terminalo statybos, kita – geležinkelio stoties pertvarkos.
Vilniaus valdžiai ir Didžiosios Britanijos architektų kompanijai „Zaha Hadid Architects“ pernai rugsėjį pasirašius 4 mln. eurų vertės sutartį, „Zaha Hadid“ pradėjo projektuoti pirmąjį projekto etapą – planuojama, kad per 18 mėnesių projektuotoja parengs geležinkelio stoties aikštės, jos aplinkos ir viešojo transporto terminalo projektinius pasiūlymus, techninį darbo projektą, gaus statybos leidimą bei prižiūrės projektą viso proceso metu. Vėliau bus skelbiamas rangovo konkursas, o statybų pabaiga numatyta 2029 metų liepos-rugsėjo mėnesiais.
Antruoju etapu bus modernizuota geležinkelio stotis. LTG šių metų pradžioje ketina pasirašyti apie 8,8 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Zaha Hadid Architects“ dėl stoties konversijos projektavimo su ketverių metų atidėjimu. LTG dar analizuos įvairius projekto eigos scenarijus, įskaitant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, ES finansavimą bei alternatyvius finansavimo šaltinius. Tiksli projekto kaina bus žinoma parengus techninį projektą. Anksčiau skelbta, kad projekto vertė galėtų siekti apie 100 mln. eurų.
Pertvarkant geležinkelio stotį pagal „Zaha Hadid“ pasiūlytą idėją bus įrengiamas apie 9,5 tūkst. kv. metrų statinys virš peronų ir geležinkelio bėgių, sujungsiantis Naujininkus su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu. Jame turėtų įsikurti komercinės erdvės bei nauja keleivių laukimo salė su tiesioginiu praėjimu į peronus. Virš bėgių numatytos jungtys pėstiesiems ir dviratininkams.
Bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) pernai vasarį atidarius naująjį 70 mln. eurų vertės Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą, architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ už 5,74 mln. eurų (su PVM) pradėjo projektuoti daugiau nei 12,5 tūkst. kv. metrų bendro ploto atvykimo terminalo pirmąjį etapą – bagažo atsiėmimo ir keleivių pasitikimo sales, privažiavimo kelius bei viešąją erdvę. Terminalo su priedanga statybos kainuos apie 60 mln. eurų.
Rangovo atranką planuojama skelbti 2027 metų pirmoje pusėje, o naujas terminalas, tikimasi, bus atidarytas 2028 metų pabaigoje.
Senųjų Vilniaus oro uosto terminalų erdves už 15 mln. eurų (be PVM) iki šių metų pabaigos rekonstruoja statybos ir inžinerijos įmonė KRS: pertvarkomos dviejų 1993 ir 2007 metais pastatytų terminalų erdvės – nuo grindų iki stogo. Buvusi išvykimo salė taps Šengeno zonos išvykimo erdve su komercinėmis paslaugomis.
Kiti privačių investuotojų NT projektai
Vyriausybė šių metų pradžioje turėtų pakeisti Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ puslaidininkių gamyklos statybai reikalingo sklypo Liepkalnyje paskirtį, taip sudarant galimybes pradėti „Teltonika High-Tech Hill“ parko projekto antrąjį etapą. Juo ketinama pastatyti puslaidininkių, galios modulių surinkimo, elektronikos komponentų gamyklas, dirbtinio intelekto duomenų centrą. Čia iš viso veiks 10 gamyklų, tyrimų ir plėtros ir dirbtinio intelekto duomenų centrai. Bendros investicijos į parką sieks apie 3,5 mlrd. eurų.
2024 metų pabaigoje grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys buvo pareiškęs, jog stabdo parko statybas susidūrus su biurokratinėmis kliūtimis gaunant gamybai būtiną elektros galią bei institucijoms nesugebant pakeisti puslaidininkių gamyklos sklypo paskirties į pramoninę.
NT plėtros bendrovė „Hanner“ buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje metų pradžioje ketina pabaigti apie 60 mln. eurų vertės verslo centro „Business Stadium Central“ statybas. Be administracinių patalpų, čia bus baseinas ir sporto salė, prekybos bei maitinimo patalpos. Jo projektą sukūrė bendrovė „Zaha Hadid Architects“.
Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdoma NT plėtros įmonė „Kvartalas“ sostinės Konstitucijos prospekte šiemet ketina baigti apie 78 mln. eurų vertės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybas. Beveik pusė jo ploto jau išnuomota bankui „Artea“. Verslo centrą projektavo tarptautinė architektūros studija RSHP, o stato bendrovė „Conres LT“.
MG grupės NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ iki šių metų pabaigos visuomenei tikisi pristatyti apie 1 mlrd. eurų vertės gyvenamojo ir verslo kvartalo „Launagiai“Vilniaus pietinėje dalyje projektą. Jau pradėtas pusės projekto teritorijos – 35 ha projektavimas, taip pat vyksta diskusijos su sostinės valdžia dėl infrastruktūros sprendinių. „Darnu Group“ statybas tikisi pradėti 2027-aisiais, o projektą išplėtoti per 10 metų.
Be to, „Darnu Group“ iki metų vidurio turėtų baigti apie 60 mln. eurų vertės mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ logistikos centro Elektrėnuose statybas. Čia bus sukurta apie 800 naujų darbo vietų.
Į maždaug 100 mln. eurų vertės bendrovės „Tech Zity“ buvusio „Lelijos“ fabriko teritorijoje Naujamiestyje statomą technologijų miestelį „Tech Zity Vilnius“ šiais metais turėtų keltis pirmieji nuomininkai. Iki 2027 metų pabaigos įgyvendinus visus tris etapus tai bus didžiausias Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelis.
Prekybos ir pramogų centrus valdanti bendrovė „Akropolis Group“ laikinai stabdo „Akropolis Vingis“ projektą buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vingio parko. Įmonė yra gavusi visus leidimus, tačiau teigia su statybomis neskubėsianti – sprendimą laikinai atidėti darbus lemia tai, jog šiuo metu rangovai vysto didelius projektus, o tai kelia statybos kainas. Kada galėtų prasidėti projekto vystymas, įmonė neįvardija.
14 hektarų ploto teritorijoje planuojamame komplekse veiks biurai, kultūros, maitinimo, rekreacijos, prekybos erdvės, būstai. „Akropolis Vingis“ bus suskaidytas mažesniais pastatais ir suformuos tarsi atskirą miesto rajoną. Anksčiau skelbta, kad į projektą ketinama investuoti 250 mln. eurų.
Turto valdymo grupės „TMV Capital“ valdoma įmonė „JPresswood“ Marijampolės rajone iki metų pabaigos turėtų baigti daugiau nei 100 mln. eurų vertės presuotų medinių padėklų blokelių gamyklos statybą. Ją už 42 mln. eurų stato viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „PST Group“, čia bus sukurta apie 150 naujų darbo vietų.būsdto ir
SBA grupės NT bendrovė „SBA Urban“ tęsia daugiau nei 250 mln. eurų vertės Kaune, kairiajame Nemuno krante, vystomą būsto ir biurų kvartalą „Nemunaičiai“. Šiais metais teritorijoje turėtų iškilti verslo centras „Hermanas“, 520 vietų daugiaaukštė automobilių saugykla. Bendrovė pirmuoju etapu jau pastatė penkių korpusų daugiabutį.
NT plėtros bendrovė „Rewo“ šiais metais tikisi gauti leidimą apie 100 mln. eurų vertės būsto, sporto ir komercinio kvartalo sostinės Perkūnkiemyje statybai. Įmonė etapais plėtos daugiafunkcinį kompleksą su 670 butų, vaikų darželiu bei kitais bendruomenei skirtais statiniais, sporto klubu, pritaikytu ir padeliui, krepšiniui, tenisui, badmintonui.
Dano Tvarijonavičiaus netiesiogiai kontroliuojama Lietuvos biotechnologijų įmonė „Pentasweet“ iki šių metų pabaigos turėtų baigti 44 mln. eurų vertės saldaus baltymo gamyklos Vilniuje, Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, statybas. Čia planuojama sukurti 26 naujas darbo vietas.
NT plėtros bendrovė „Releven“ tęsia apie 220 mln. eurų vertės kvartalo „Horizontai“ Vilniuje, Lvivo gatvėje, vystymą. Pernai įmonė pradėjo pirmojo etapo statybas, jo metu iškils dviejų korpusų 14 ir 17 aukštų daugiabučiai su 217 butų. Per kitus etapus planuojama pastatyti daugiau nei 50 tūkst. kv. metrų ploto A klasės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio patalpų.
Tarptautiniai arbitražiniai ginčai
Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ 2024 metų gruodį pateikus ieškinį Lietuvai reikalaujant atlyginti 12 mlrd. JAV dolerių (apie 10,3 mlrd. eurų) nuostolių dėl 2022 metų vasarį sustabdyto trąšų tranzito per Lietuvą, trijų arbitrų tribunolas Ženevoje, Šveicarijoje, toliau nagrinėja bylą.
Tarptautinis arbitražas nagrinėja Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojamos Šveicarijos bendrovės „Hasenberg“ – netiesioginės „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste krovusios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) akcininkės – ieškinį prieš Lietuvą. Nuolatinis arbitražo teismas Jungtinėje Karalystėje jau yra paskyręs tris arbitrus.
Oficiali reikalaujama žala kol kas neskelbiama. Portalas lrt.lt remdamasis šaltiniais skelbė, jog bendrovės priskaičiuota tariama žala siekia 15 mlrd. eurų. Anot jo, „Hasenberg“ bandys įrodyti, esą Lietuva pažeidė 1992 metų Lietuvos ir Šveicarijos konfederacijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
Stokholmo arbitražas toliau nagrinėja Rusijos energetikos koncerno „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ 2023 metais pateiktą ieškinį prieš Baltijos šalių elektros perdavimo bendroves „Litgrid“, AST bei „Elering“ siekiant prisiteisti beveik 13 mln. eurų skolą už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki 2022 metų birželio.
Naujausi komentarai