Aplinkos ministerija kviečia visuomenę į dujotekio "Nord Stream" poveikio aplinkai pristatymą. Poveikio aplinkai dokumentų viešuosius svarstymus planuojama surengti šių metų balandžio 22 d. Vilniuje ir balandžio 23 d. Klaipėdoje.

Konsultacijos su valstybės institucijomis ir visuomene dėl Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotekio poveikio aplinkai jau prasidėjo tokiose šalyse kaip Vokietija, Danija, Rusija, Suomija ir Švedija. Lietuvai, kaip galimą poveikį patiriančiai šaliai, taip pat pateikti „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, rašoma ministerijos pranešime.

Su šiais dokumentais nuo kovo 12 d. bus galima susipažinti "Nord Stream" tinklalapyje arba Aplinkos ministerijoje. Savo pasiūlymus dėl minėto projekto poveikio aplinkai vertinimo visuomenė kviečiama teikti raštu Aplinkos ministerijai iki šių metų gegužės 12 d.

Prieš dvejus metus Aplinkos ministerija pateikė Lietuvos poziciją dėl "Nord Stream" poveikio aplinkai, kurioje akcentavo tinkamą alternatyvių dujotiekio trasų parinkimą ir išsamų jų išnagrinėjimą, galimą poveikį Baltijos jūros ekosistemai dėl sąlyčio su palaidota karine ginkluote, ypač cheminiu ginklu, antrinę Baltijos jūros taršą, galimą poveikį Europos Bendrijos saugomoms teritorijoms, rizikos analizę, šalių veiksmus nelaimingų atsitikimų atveju ir žalos atlyginimą avarijos atveju, galimas neigiamas pasekmes socialinei-ekonominei aplinkai, ypač žvejybos sektoriui.

Bendrovės „Nord Stream“ planuojamas dujotiekis Baltijos jūros dugnu eis per Rusijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis, per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtinę ekonominę zoną. Planuojamą dujotiekį, kurio ilgis būtų apie 1220 km, sudarys dvi lygiagrečios dujotiekio linijos: pirmąją planuojama nutiesti 2011 metais, antrąją – 2012 m. Bendras dujotiekio pajėgumas būtų apie 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus.