Lietuviai labai nori kurti verslą, bet bijo arba jiems trūksta idėjų, rodo Baltijos šalyse SEB banko atlikta apklausa. Dešimtadalis lietuvių jau turi verslą, Estijoje ir Latvijoje tokių yra du kartus daugiau. Dažnas nurodo, kad jiems trūksta informacijos, nuo ko pradėti.

Panoręs išmokyti lietuvius ragauti jogurtą ir pamėgti sumuštinius su vafliais, Konradas Frankonis viename sostinės prekybos centre prieš metus atidarė kavinę. Sako iki šiol dirbantis 7 dienas per savaitę, o darbo diena nesibaigia 17 valandą. Jis pripažįsta: jei ne artimųjų parama – interjero dizainerės mamos patarimai ir brolio, virtuvės šefo, pagalba sudarant meniu – verslo pradžia būtų buvusi daug sunkesnė ir brangesnė.

„Sunkiausia dalis – rasti vietą, kur įsikurti. Tai yra svarbiausia, nes pagrindinis dalykas versle yra ta traukos vieta, kur ateina daugiausia žmonių. Antras dalykas – gauti finansavimą, nes dažniausiai versle savų pajamų neužteka, o išorinį finansavimą gauti sunku, – pasakoja kavinės „Jogurtainė“ vadovas K. Frankonis.

Nors panašaus verslo norėtų imtis ne vienas, pusė SEB banko apklaustųjų pripažįsta, kad jiems trūksta žinių.

Nuo verslo kūrimo atgraso ir idėjų stoka. Tačiau kliūtimi pradėti verslą jie jau nebelaiko nepalankios verslumui aplinkos arba baimės rizikuoti. Nepaisant šių veiksnių, Estijoje ir Latvijoje savo verslą turi penktadalis apklaustųjų, Lietuvoje – perpus mažiau.

„Lietuviai turi daug noro, bet iš tiesų mažai daro, nes tik 8 proc. lietuvių jau turi verslą, kai net kas penktas estas yra įkūręs verslą. Aplinkos veiksniai, kliudantys daryti verslą, iš lėto traukiasi – atsiranda ir informacijos, biurokratija sumažėjus, supaprastėjęs įmonių steigimas ir pakankama pagalba iš išorės, yra kas padeda tą verslą įkurti. Galų gale išlenda tos tikrosios priežastys, kai žmonės atsisuka į save ir sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl nekuria verslo, yra idėjų nebuvimas ar ryžto ir drąsos trūkumas“, – aiškina SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Tyrimo duomenimis, norintys kurti verslą informacijos ieško internete arba kreipiasi į valstybės institucijas. Trečdalis kaip patikimus informacijos šaltinius mato bankus, verslo konsultantus ar draugus bei artimuosius.

Verslumo centro vadovas sako, kad nebijančio rizikuoti jaunimo, vadinamųjų „startuolių“, padaugėjo tris kartus, pernai juos pasiekė 25 užsienio ir Lietuvos fondų investicijos. Lietuvą verslo pradžiai, siekiant sužinoti vartotojų lūkesčius, vis dažniau renkasi Ukrainos ir Baltarusijos „startuoliai“.

„Lietuvos ir užsienio investuotojai pradėjo daugiau investuoti į technologinio pobūdžio „startuolius“, nei į paslaugos sektoriaus „startuolius“. Rizikos kapitalo fondui 2015 m. numatomos investicijos iki 100 milijonų eurų, kiekvienais metais jos auga, be to, „startuolių“ verslas supranta ir globalumo svarbą, todėl apie 40 proc. „startuolių“ yra globalūs, jie puikiai supranta, kad Lietuvos rinka yra puiki verslo ekosistema išsibandyti savo idėją“, – teigia VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“ vadovas Gediminas Pauliukevičius.

Pagal apklausą, Lietuvoje verslo dažniausiai imasi 30–39 metų vyrai, gyvenantys mieste. Versliausi žmonės – Kaune.