- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą nuo gruodžio pradžios jau plaukia stintos dėl kurių nesutarimas tarp žvejų kasmet darosi vis aršesnis.
Kur gaudyti stintas?
Didžiausias pajamas tiek Baltijos jūros priekrantės, tiek Kuršių marių žvejai gauna iš stintų žvejybos. Taip nurodyta Žemės ūkio ministerijos pasamdytos tyrėjų grupė tarpinėje ataskaitoje. Per metus sugaudamos apie 670 tonų žuvų 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės iš viso gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.
Baltijos jūros priekrantės žvejai stintas gaudo gruodį ir sausį. Apie vasarį ir kovą jos jau masiškai per Kuršių marias migruoja į Nemuno žemupį ir kitas upes neršti. Čia jas, jei yra ledas, ant Kuršių marių gaudo žvejai mėgėjai, Nemuno žemupyje išplaukus ledams – žvejai verslininkai.
„Gaudyti stintas Nemuno žemupyje turėtų būti uždrausta, nes ten yra jų nerštavietė. Dabar gi tas žuvis Nemuno žemupyje žvejai lupą su didžiuliais tinklais, kuriuos tampo traktoriai“, - aiškino Baltijos jūros priekrantės žvejai.
„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Jo nuomone, stintų mažėja ne tik dėl jų žvejybos aukščiau Kuršių marių, bet ir dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo.
Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos vadovės Sigitos Jakubauskienės teigimu, Nemuno žemupyje pernai buvo patys blogiausi stintų žvejybos metai. Per sezoną sugauta tik 30 tonų stintų. Jos nuomone, atsirado pernelyg daug stintų žvejų. Jas jau gaudo ir Kaliningrado srities, ir Latvijos žvejai, ko anksčiau nebuvo.
Stintų kvotos – per aukcioną
Tarp Baltijos jūros priekrantės ir Nemuno žemupio stintų gaudytojų vyksta nematoma, bet arši kova. Vienas iš jos rezultatų, kad, kaip manoma, po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.
„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, - aiškino S.Jakubauskienė.
Dėl stintų žvejybos Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje yra esminis skirtumas. Baltijos jūros priekrantės žvejams stintų sugavimas nėra kvotuojamas, o Nemuno žemupio žvejai kvotas perka per aukcioną.
Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėtų, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.
Taip pat matydami, koks karas vyksta tarp žvejų atviroje Baltijos jūroje, priekrantės žvejai prašė, kad mažiausiai penkis metus jiems nebūtų skiriamos kvotos pagal perleidžiamąsias teises.
Šias ir kitas problemas žvejai pasakė susitikime su žvejybą kuruojančiu žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu.
„Priekrantės žvejai nori gyventi ir dirbti oriai. Jie nenori, kad nuolat būtų kaitaliojama žvejybos tvarka. Dauguma įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebegalima gaudyti. Kas kompensuos žvejams nuostolius?“, - klausė M.Rimeikis.
Kaimas ir žvejai nyksta...
A.Bogdanovas tikino, kad ši valdžia nežada žvejams to, ko negali padaryti.
„Žemės ūkio ministerija nepriaugins žuvų jūroje, jei jų mažėja. Kiek galime tiek veisiame žuvų vidaus vandenyse, bet ne jūroje..., - aiškino jis.
Žuvų priekrantėje mažėja ir todėl, kad ypač greitai dauginasi nenaudingos invazinės rūšys, kaip grundalai. Žvejams siūlyta ieškoti būdų, kaip jas gaudyti ir gauti pajamas. Lietuvoje, jau egzistuojantis grundalų pardavimo tinklas.
A.Bogdanovas siūlė žvejams ir juos ginančioms asociacijoms būti aktyvesniems, važiuoti į Vilnių reikalauti akcizo kompensacijų už žvejyboje naudojamą kurą. Anksčiau žvejams pavyko išsikovoti kompensacijas už ruonių daromą žalą, grunto pylimą į žvejybos barus. Dabar rengiamasi keisti kompensacijų už grunto pylimą tvarką. Pinigus administruos Žemės ūkio ministerija. Ko sulauks žvejai dar neaišku?
Priekrantės žvejyboje didžiulė problema yra ir nuolat senstantys, kai kuriuose pajūrio kaimuose baigiantys išnykti žvejai.
„Tai yra rimta Lietuvos socialinė problema, kai nėra kuo pakeisti sunkiai dirbančių žvejų. Bet jūs nesate išskirtiniai. Lietuvoje tas pats visose srityse, išskyrus informacines technologijas. Kaime ūkininkų taip pat mažėja geografine progresija – jaunimas neperima kaimo“, - dėstė A.Bogdanovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...