Būsto rinkai paspaudus stabdį be darbo lieka vis daugiau statybininkų ir smulkiųjų įmonių, vykdžiusių stambiųjų bendrovių užsakymus. Be to, smulkieji neturi daug galimybių mestis į kitus statybų sektorius.

Specialistai prabilo, kad statybų įmonėms artimiausiu metu teks pakeisti veiklos pobūdį ir persiorientuoti į kitus nekilnojamojo turto sektorius. Tačiau tai padaryti nebus taip paprasta, ypač smulkiesiems rinkos dalyviams.

Nemažai kalbėta, kad išlieka didelė komercinių, sandėliavimo, logistikos statinių paklausa, esą būtent čia užuovėją galėtų rasti statybos įmonės. „Viskas priklauso nuo ūkio plėtros tempo. Jei ūkis toliau augs gana sparčiai, sakyčiau, biuro patalpų paklausa didės. Tačiau jei ekonomikos augimas sulėtės, naujų komercinių patalpų nebereikės, nes įmonės taupys. Jei sumažės gyventojų perkamoji galia, nereiks statyti tiek daug naujų prekybos centrų“ , – svarstė Vadimas Titarenko, banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas.
Jis pripažįsta, kad gyventojai vis dar menkai apsirūpinę būstu, tačiau tiesiog nebeįperka stogo virš galvos. „Būsto rinkoje atsirado perteklius, bet kainoms sumažėjus paklausa vėl išaugtų“, – sakė analitikas.

Pastatyta daugiau

Dar praėjusiais metais imta kalbėti, kad statybų įmonės atsisako naujų būsto projektų ir stabdo jau pradėtus, tačiau šių veiksmų imtasi tik antroje 2007-ųjų pusėje.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį pastatyta 3,2 tūkst. naujų butų – net 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia statybų vyko Vilniuje, čia pastatyta daugiau kaip 70 proc. visų naujų butų, Klaipėdoje ir Kaune statybviečių buvo mažiau, šiuose miestuose naujų butų pastatyta atitinkamai 11 ir 8 proc. Žinia, į statistikos duomenis nauji butai įtraukiami tik visiškai pabaigti, gavus leidimus eksploatuoti, taigi praėjus nemažai laiko nuo realių darbų pabaigos.

Miglota viltis

Statybų sektoriaus atstovų viltys buvo siejamos su ES fondų pinigais. Tačiau jie pirmiausia nukreipti į kelių infrastruktūros plėtrą. „Jei statybų įmonė, stačiusi namus, gali be rūpesčių imtis komercinės paskirties statinių, tai pradėti statyti kelius ar tiltus ji taip paprastai negalės“, – kalbėjo V.Titarenko.
„Danske Bank“ analitikės Violetos Klyvienės teigimu, iš ES ateinantys pinigai teikia gerokai mažiau pajamų, nei disponavo būsto paskolomis maitinamas nekilnojamojo turto sektorius.
Be to, Lietuva ir tų pačių lėšų nesugeba tinkamai panaudoti.