Pensijų pinigai vėl įkrito į sąskaitas, o kai kam užvirė fantazija. Per pirmąją antrosios pakopos išmokų bangą erotinių prekių pardavimai, anot prekybininko, padvigubėjo. Dabar aistros rimsta, bet nesustoja.
„Dabar, per trečiąją bangą, jaučiamas atoslūgis. Tokio didelio intensyvumo nėra, bet vis tiek pastarąją savaitę pirkimai padidėjo 30–40 proc.“, – sakė „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis.
Ir ne vien dėl smulkių malonumų. Štai advento kalendorius – 170 eurų. O už kai kurias prekes paklojama ir keli tūkstančiai.
„Yra pirkėjų, kurie pirko sekso mašiną ar tikrovišką lėlę, kainuojančią 2–3 tūkst. eurų. Panašu, kad tai buvo būtent iš pensijos pinigų“, – pasakojo P. Klusaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Elektronika erotikai neatsilieka. Kai kurie prekybininkai praėjusį savaitgalį taip pat fiksavo maždaug trečdaliu didesnius pardavimus nei įprastai.
„Televizoriai, šaldytuvai, baldai įsigyjami, bet tik geromis kainomis. Žmonės neperka aklai – pasitikrina, pasveria“, – sakė „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Ar tikrai perkama iš pensijų pinigų – patikrinti neįmanoma. Tačiau prekybininkai sako, kad išduoda pirkimo įpročiai. Žmonės perka ne skolon, o savo lėšomis.
„Žoliapjovė, treniruokliai, brangesni daiktai, kuriuos žmogus įprastai būtų pirkęs lizingu ar finansavęsis, šįkart įsigyjami iš savo lėšų“, – sakė „Senukų“ Komercijos projektų vadovas Artūras Kšivecas.
Kiti nusprendė pinigus nukreipti ne daiktams, o atostogoms. Kelionių agentūra turi ir konkrečių prisipažinimų.
„Praėjusią savaitę turėjome atvejį, kai klientas sakė: palauksiu, kol gausiu pensijos pinigus, ir tada atliksiu mokėjimą“, – pasakojo „Airguru“ vadovė Eglė Tamulė.
Kelionių paklausa, anot agentūros, per metus išaugo penktadaliu. Tačiau pripažįstama, kad ne viskas – pensijų pinigų nuopelnas. Artėja ir moksleivių rudens atostogos.
„Pastebime, kad žmonės laisviau didina biudžetą. Kai negalime pasiūlyti pagal pirminį poreikį, atrasti kelis šimtus ar net tūkstantį eurų nebėra tokia didelė problema“, – sakė E. Tamulė.
Dalies prekybininkų optimizmą gerokai atvėsina bankų duomenys. Vartojimo šuolio jie nebemato.
„Vartojimas yra labiausiai pastebimas tada, kai žmogus nueina į parduotuvę ir apsiperka. Tačiau bendras srautas labai nedidelis, todėl plika akimi jo pastebėti nebuvo įmanoma“, – sakė „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius.
Trečioji pensijų pinigų išmokų banga baigiasi spalio 15-ąją. Tačiau daugumai lėšos jau pervestos. Liko pavieniai atvejai, kai uždarytos banko sąskaitos ar reikia aiškintis niuansus su antstoliais.
„Maždaug du kartus mažiau nei antrą ketvirtį. Antrą ketvirtį išmokėjome 250 mln. eurų, o šį ketvirtį – daugiau nei 100 mln.“, – sakė „SEB investicijų valdymo“ vadovas Paulius Kabelis.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad vienam klientui vidutiniškai išmokėta beveik 7 tūkst. eurų. Tačiau poreikio šiuos pinigus išsigryninti nebėra.
„Rengėmės didesniems srautams. Nustebino, kad jų nebuvo“, – sakė V. Sejavičius.
Daliai prekybininkų tai – nieko keisto.
„Žmonės dar turi pinigų iš ankstesnių išėmimų ir jų neskuba leisti – leidžia po truputį“, – sakė A. Kšivec.
Tačiau baldų pardavėjai stebuklo jau nebesitiki.
„Tai galėsime pasakyti tik pasibaigus mėnesiui, bet iš emocinės pusės nebejaučiame to, kas buvo balandį ar liepą“, – sakė „Gintaro baldų“ marketingo vadovas Kirilas Kokotkinas.
Kyla klausimas, kur tada atsidūrė pensijai kaupti pinigai, jei ne prekyboje?
„Didžioji dauguma pinigų taip ir lieka gulėti banko sąskaitose, kur juos veikia infliacija“, – sakė V. Sejavičius.
Ar dar bus intensyvesnis pinigų leidimo vajus? Bankininkai spėja, kad nebent artėjant galutiniam terminui. Pasitraukimo iš antrosios pakopos langas lieka atviras iki kitų metų pabaigos.
„Jeigu žinome, kad laiko tarpas ribotas ir artėja paskutinės dienos, žmonės sprendimą gali priimti ir paskutiniu metu“, – sakė P. Kabelis.
Per pirmąją bangą iš pensijų fondų pasitraukė apie pusę milijono gyventojų. Į jų sąskaitas pervesta beveik 3 mlrd. eurų. Antroji banga buvo gerokai kuklesnė – apie 100 tūkst. žmonių ir dar beveik 700 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)