Degalų kainos – galvos skausmas. Kad ir kokios – visada per didelės.

„Mieste 1,21 maždaug, čia – 1,06. Tai skirtumas yra didelis“, – dar 2018 m. kalbėjo degalus besipylęs vyras.

Tačiau ir seniau, ir dabar gyventojai automobilio neatsisakys.

„Geriau daugiau susimokėti, bet su savo mašina važiuoti“, – vėliau, 2021 m., aiškino kitas pašnekovas.

Pernai akcizas degalams padidintas 26 proc. Dabar degalinių švieslentėse kainos siekia ir 1,60 euro už litrą. Besiskundžiančių, rodos, mažiau.

„Nelabai stebiu kainų“, – sakė vyras.

„Degalų kainų nestebiu, nes neturiu tam laiko“, – atviravo moteris.

Tačiau jas stebi verslas. Vežėjai degalus 10 centų pigiau pilasi Lenkijoje, o Lietuvos degalinių pelnas smuko 14 proc. Akcizai didėti turėtų ir kitąmet – apie 17 proc., tačiau naujoji valdžia sako darysianti pertrauką.

„Pasižiūrėti 2026 metų I–II ketvirtį, kiek valstybė gautų daugiau pinigų ne kiek iš paties akcizo, bet kiek iš paties PVM, nes jei dyzelinio kuro 10 proc. būtų parduodama daugiau, automatiškai PVM skaičius padidėtų“, – pastebėjo „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai dėl didesnių akcizų degalinių tinklas „Jozita“ kaltino tuometinius valdančiuosius – konservatorius. Taip nurodė ir savo čekiuose.

Vėliau tokiu pačiu būdu – čekiuose – ragino balsuoti už „Nemuno Aušrą“.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Natūralu, kad tą partiją, kuri siūlo šiuos pakeitimus, yra rėmę turbūt žmonės, susiję su degalinių verslu, todėl jų interesas man yra aiškus“, – samprotavo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Akcizų didinimą prieš ketverius metus inicijavo ne konservatoriai, o tuometinis aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas. Jis primena, kad tikslas buvo visai ne pinigus rinkti, o mažinti importą iš Rusijos ir naudotis vietiniais ištekliais.

„Dabar R. Žemaitaitis su „Jozita“, kaip rėmėjais, paėmė ir atidirbinėja, kaip sakant, naftininkams“, – įvertino S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas / P. Peleckio/BNS nuotr.

Rekomendacijas Lietuvai prieš penkerius metus pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuri ragino didinti akcizus degalams, ypač dyzelinui.

„Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas. Išskiria maždaug 40 proc. teršalų. Šiame sektoriuje jie padidėjo ir be papildomų priemonių ir toliau greitai didės“, – 2020 m. kalbėjo EBPO atstovas.

Priemonių ministerija ėmėsi ir jau po metų pristatė Akcizų įstatymo pataisas.

„Tikslas pirminis tai yra, žinoma, mažinti iškastinio kuro naudojimą, kurį Lietuva importuoja ir kuris teršia mūsų orą. Norisi tai daryti švelniu būdu, kasmet po truputį, iki 2030 m.“, – aiškino aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Tačiau tempai didesni, nei tikėtasi.

„Per dvejus metus dyzelino akcizas didėja beveik 50 proc. Tai iš tikrųjų yra beprecedentis augimas“, – komentavo Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

S. Gentvilo projektas palaikymo sulaukė tik 2023-iaisiais. Sutarta, kad per kelerius metus dyzelino akcizas pralenks benzino, o galutinę kainą kasmet augins po 4–6 centų už litrą. Tai kritikavo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Šiandien, jeigu vertinant Lenkiją, kuri nedidins akcizų tarifų, ir taip pat nedidins Latvija, tai tikrai jau pirkimas tose šalyse, ypač dyzelino, stipriai išaugs. Dabar jau yra išaugęs Lenkijoje“, – anksčiau sakė A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

Nuomonė šiandien nepakito. Dėl akcizo dyzelinas jau dabar vidutiniškai pabrangęs 13 centų už litrą.

„Argumentų yra daug, tyrimai atlikti išsamūs, kodėl to nereikėjo daryti ir skubėti. Įvertinus, koks poveikis bus mūsų ekonomikai“, – aiškino A. Butkevičius.

„Pajamų mokestis, kurį ką tik įkalė Vyriausybė, pelno mokestis – tu apmokestini, ir žmonės nenori dirbti šitoje šalyje, tiesiog išvyksta... O NT ir taršos mokesčiai yra mažiausiai ekonomikai žalingi“, – tvirtino S. Gentvilas.

Tačiau apie taršą pastaruoju metu mažai kalbama. Dėmesys – gynybai. Jai Lietuva nori skirti 3 proc. BVP – apie 400 milijonų eurų. Tam įkurtas Gynybos fondas.

„Generuotų pelno mokestis 1 proc. didinamas, akcizai keliami daugiau nei numatyta trimečiame projekte“, – vardijo Seimo narys Mindaugas Lingė.

Planai skambūs – surinkti 200 milijonų eurų iš akcizų. Kol kas surinkta vos ketvirtadalis šios sumos. Metų gale prognozuojama surinkti bent 100 milijonų eurų.

„Žvelgiant į skaičių paveikslą šiandien, sakyti, kad viskas nepasiteisino ir pinigų yra surenkama mažiau, tiesiog yra netiesa“, – pažymėjo G. Skaistė.

S. Gentvilas sako, kad akcizai skatina gyventojus ir verslą rinktis netaršias alternatyvas. Elektromobilių registracija šalyje išaugo 26 proc. Europos Sąjungai esame įsipareigoję šiltnamio efektą sukeliančias dujas 21 proc. sumažinti jau po penkerių metų.

Tad, anot S. Gentvilo, sustabdžius akcizų didinimą, Lietuva sau tik pakenks. Jei tiksliau, maždaug 700 mln. eurų.

Atšaukinėti tai, kas priimta ir kas stiprina Lietuvos saugumą, nebūtų teisinga.

„Jau 2027 m. šita Vyriausybė mokės baudas už tai, kad per daug išleidome anglies dvideginio taršos į atmosferą“, – nurodė S. Gentvilas.

Skeptiškai akcizų stabdymą vertina ir Prezidentūra.

„Įvairūs dalykai gali būti diskutuojami, vieni šaltiniai keičiami kitais, bet kol nėra sutarta dėl kitų šaltinių, atšaukinėti tai, kas priimta ir kas stiprina Lietuvos saugumą, nebūtų teisinga“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

NATO šalys sutarė iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. BVP.