- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas, teigia „Sodra“. Pasak fondo analitikų, šiemet didėjo atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbančiųjų, o tam įtakos turėjo pandemija. Be to, šiemet padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą.
„Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą. Pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.“ – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1677 eurus (per 1057 eurus atskaičius mokesčius), o biudžetiniame sektoriuje – 9,7 proc. iki 1611 eurų (beveik 1021 eurą).
„Sodros“ atstovės teigimu, šiemet kovą, palyginti su tuo pat laiku pernai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 3,4 proc. – 38 tūkst., o nedarbo išmokas gaunančiųjų sumažėjo 23 proc. – 66,4 tūkst.
Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos, tačiau atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbančiųjų kovą siekė 6,6 karto (pernai – 6,4 karto).
Pasak K. Zitikytės, pajamų atotrūkiui įtakos tebeturėjo pandemija, nes sirgo ir mažesnes pajamas gavo mažiausiai uždirbantieji.
Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą.
„Didesnis sergamumas fiksuotas tarp kontaktiniu būdu ir mažiausiai uždirbančių pardavėjų, valytojų, tuo tarpu didesnes pajamas ir taip uždirbantieji informacinių technologijų, finansų sistemos specialistai pajamas toliau augino“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios siekia 530 eurų „į rankas“. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkst., šių metų kovą – 113 tūkstančių.
Pasak K. Zitikytės, šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi pirmąjį ketvirtį, kadangi žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti.
Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3853 eurai).
Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.
Vienintelė sritis, kur šiemet darbuotojų mažėjo – transportas, čia kovą dirbo 3,4 proc., arba per 5 tūkst. darbuotojų mažiau nei pernai.
„Šis mažėjimas greičiausiai yra susijęs su geopolitine padėtimi“ – teigė K. Zitikytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės1
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...