Trečiadienio vakarą Slovėnija sukėlė sumaištį, informavusi visas 27 ES valstybes apie stabdomą atominės elektrinės reaktorių.

Vienintelė Slovėnijoje veikianti Krško elektrinė trečiadienį buvo sustabdyta dėl aušinimo vandens nuotėkio. Elektrinės operatoriai pastebėjo nuotėkį iš reaktoriaus aušinimo sistemos ir nusprendė rankiniu būdu jį sustabdyti. Reaktorius buvo sustabdytas per keturias valandas nuo to laiko, kai buvo pastebėtas gedimas.

„Elektrinė sustabdyta, o nuotėkio vieta jau nustatyta. Dabar elektrinė turės maždaug dieną aušti, tik tada bus galima atlikti remonto darbus nuotėkio vietoje“, – vakar sakė Slovėnijos branduolinio saugumo administracijos vadovas Andrejus Stritaras. Remontą planuojama pradėti šiandien. Manoma, kad jis truks kelias dienas. Elektrinė vėl turėtų pradėti veikti antradienį arba vėliausiai trečiadienį.

Pranešė tik ryte

Nors radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio nebuvo ir reaktorius sustabdytas saugiai, apie tai Slovėnijos pareigūnai visas 27 Bendrijos nares informavo pasinaudodami ES avarinės parengties sistema ECUIRE. Šie pranešimai Lietuvą pasiekė vėlų trečiadienio vakarą, tačiau gyventojai buvo informuoti tik vakar rytą.
„Tai nėra toks įvykis, apie kurį gyventojus reikėtų informuoti nedelsiant“, – pareiškė Lietuvos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Tumasaitė. Pasak jos, inspekcija trečiadienio vakarą buvo informuota faksu.
Kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, iš Europos Komisijos (EK) gavusios pirmus pranešimus, kad Slovėnijoje stabdomas reaktorius, praėjusią naktį paskelbė apie radiacijos pavojų.

Klaidingos interpretacijos

„Iš tiesų EK jokio radiacijos pavojaus neskelbė. Tiesiog pranešime buvo nurodyta „radiation alert“, o tai netinkamai buvo išversta kaip radiacijos pavojus“, – tikino VATESI Eksploatavimo nutraukimo ir radiacinės saugos skyriaus vedėjas Vidas Paulikas.
Paprastai avarinės parengties centrai informuojami, kai atominėse elektrinėse nutinka įvykiai, galintys sukelti avarijas, lemti radiacijos padidėjimą, pakenkti žmonėms. Pranešama ir tais atvejais, kai įvykiai atominėse elektrinėse gali tiesiog turėti atgarsį ar visuomenėje sukelti nerimą. Būtent toks ir buvo Slovėnijos atvejis.

Perlenkė lazdą

Vis dėlto V.Pauliko manymu, Slovėnija pernelyg griežtai įvertino įvykį Krško elektrinėje. Specialistas spėliojo, kad galbūt tokią reakciją lėmė tai, jog Slovėnija šiuo metu pirmininkauja Europos Taryboje.
Kai kurie ES pareigūnai pripažino, kad Slovėnija neprivalėjo perspėti dėl nuotėkio. ES kilo diskusija, kokiais atvejais šalys turi pranešti apie įvykius atominėse elektrinėse.
„Jei būtų didelis nuotėkis, galėtų sutrikti kuro aušinimas, kuras gali perkaisti, o tai galėtų sukelti avariją ir tikrai būtų didelių problemų. Tačiau šiuo atveju nuotėkis buvo palyginti nedidelis, reaktorius sustabdytas saugiai, radiacija nepadidėjo“, – aiškino V.Paulikas.

Iš eilės du aliarmai

Incidentas Slovėnijos elektrinėje buvo jau antras šią savaitę Europoje. Antradienio rytą Čekijoje, 35 metus veikiančioje Dukovanų atominėje elektrinėje, automatinė saugumo sistema nutraukė vieno iš keturių reaktorių darbą, nes vienas darbuotojas per klaidą užsuko aušinimo sistemos vamzdžius.
Padėtimi suskubo pasinaudoti piktavaliai: trečiadienį kai kuriose Lenkijos ir Ukrainos interneto naujienų svetainėse buvo skelbiami gandai, kad padidėjo radioaktyvumo lygis Černobylyje ir Lenkijos pietryčiuose.
Dėl šio netikro pavojaus žmonės skambino į pagalbos tarnybas ir klausinėjo, ar saugu eiti į lauką. Tiek Lenkijos, tiek Ukrainos vyriausybės vėliau paskelbė pareiškimus, kad radiacinis fonas šalyse normalus.

Avarijos neslėptų

„Jei kiltų realus pavojus, informacija būtų paskelbta. Tikrai nebūtų nuspręsta nekelti panikos ir neskelbti. Tie laikai praėjo. Jei būtų avarija ar įvykis, kuris gali sukelti avariją, ir tai keltų grėsmę Lietuvos gyventojams, būtų nedelsiant imtasi priemonių. Žmonės iškart būtų informuoti, paskelbti pranešimai per radiją ir televiziją, informuota policija, įsijungtų sirenos. Šiuo atveju pavojaus nebuvo ir nėra“, – tikino V.Paulikas.
Lietuvoje egzistuoja avarinės parengties sistema. Avarijos atveju kiekviena institucija turi atlikti konkrečias funkcijas. Pirmiausia apie įvykį ar avariją informuojama VATESI, kuri turi budėtojus, pasiekiamus visą parą telefonu ir faksu. Pavojaus atveju susirinktų VATESI Avarinis centras. Ekstremalių situacijų atveju veiklą organizuotų ir gyventojus informuotų Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.