Skurdo lygis šalyje mažėja: profesorius sako, kad tendencija graži, bet lėta

Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas profesorius Donatas Burneika sako, kad darbo jėgos disbalansas skirtingose Lietuvos teritorijose yra įsisenėjusi problema. Tuo metu vertindamas per praėjusius metus 2,3 proc. sumažėjusį skurdo rizikos lygį šalyje, profesorius pažymi, kad ši tendencija džiugina, tačiau yra gana lėta.

„Teritorinis darbo jėgos disbalansas yra faktiškai 20 metų ar net daugiau Lietuvoje egzistuojanti problema. Aišku tai, kad ji ateina iš anksčiau: kai kuriose šalies vietose darbo jėgos trūksta, kitose jos per daug, ypač kalbant apie vyresnius, arti pensijos esančius žmones“, – Eltai sakė jis.

Kalbėdamas apie darbo užmokesčio pokyčius skirtinguose Lietuvos regionuose, D. Burneika teigė, kad savivaldybės Lietuvoje pasižymi gana skirtinga ekonomine struktūra, todėl natūralu, kad darbo užmokestis jose kinta nevienodai.

Žemės ūkis, maisto produktų perdirbimas yra veiklos, kurios neturėjo didesnių problemų. Tai yra tie sektoriai, kurie sudaro kaimo ekonomikos pagrindą.

„Naujausiems (darbo užmokesčio – ELTA) pokyčiams įtakos turėjo ir pandemija, ar, tiksliau, kova su ja. Šiuo atveju skirtingi sektoriai labai nevienodai nukentėjo, o savivaldybės pasižymi gana skirtinga ekonomine struktūra. Todėl gali būti, kad vienos savivaldybės, ypač kurortinės, kurios labiau priklauso nuo užsienio svečių ar nuo viešbučių verslo, kentėjo labiau (...). Vėlgi ir pramonė nevienodai kentėjo, nes ne visos šakos susidūrė su tiekimo problemomis ar paklausos sumažėjimu“, – sakė jis.

Profesorius taip pat pridūrė, kad „iš principo būtų keista, jei visur vidutinis mėnesio atlyginimas kiltų vienodai“.

„Kai kuriose savivaldybėse 60–70 proc. darbų sudaro viešasis sektorius, kuris nekenčia visai. Kitose – priešingai, daugumą jų sudaro privatus sektorius“, – teigė jis.

„Bet koks struktūrinis ekonomikos pokytis veikia ir teritoriškai, t. y. tam tikroms veikloms labiau tinkamos vienos vietos negu kitos“, – pridūrė profesorius.

Skurdas paveldėtas iš anksčiau

Vertindamas tai, kad skurdo rizikos lygis kaime, palyginti su miestu, pernai sumažėjo dvigubai (atitinkamai nuo 3,4 iki 1,7 proc.), D. Burneika teigė, jog tai galėjo sąlygoti mažiau nukentėję rajonų ekonomikos pagrindą sudarantys sektoriai.

„Žemės ūkis, maisto produktų perdirbimas yra veiklos, kurios neturėjo didesnių problemų. Tai yra tie sektoriai, kurie sudaro kaimo ekonomikos pagrindą“, – sakė jis.

Prof. dr. Donatas Burneika. G. Savickio / ELTOS nuotr.

D. Burneika pažymi, kad skurdo problemą šalies regionuose iki šiol sąlygoja dirbančiųjų žemės ūkyje perteklius, nes anksčiau šiame sektoriuje dirbusiems žmonėms neatsiranda tiek laisvų darbo vietų.

„Skurdo problema iš dalies yra paveldėta iš ankstesnių laikų, kai žemės ūkyje XX amžiaus gale turėjome gerokai per daug dirbančių žmonių. Ir tai tęsiasi, nors ši problema po truputį mažėja, kadangi žmonės išsikelia, išeina į pensiją ir t. t. Apskritai (per pastaruosius dešimtmečius – ELTA) jokiame sektoriuje nesumažėjo tiek darbo vietų, kaip žemės ūkyje. Reikia laiko, kad ši problema išsispręstų“, – tikino jis.

Siūlo didinti kai kuriuos mokesčius

Skurdo problema iš dalies yra paveldėta iš ankstesnių laikų, kai žemės ūkyje XX amžiaus gale turėjome gerokai per daug dirbančių žmonių.

Tuo metu vienas iš būdų spręsti skurdo problemą Lietuvoje, anot profesoriaus, yra tam tikrų mokesčių didinimas.

„Šio dalyko mes neišspręsime, jei didesnė dalis mūsų ekonomikos nebus perskirstoma centrinės valdžios. Tad iš principo reikia didinti mokesčius. Visų pirma, siūlyčiau didinti tuos, kurie ekonomikai labai nekenkia, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir pan., ir skirti dalį tų lėšų žmonėms, kurie patys savimi negali pasirūpinti“, – Eltai teigė jis.

„Visgi mokesčių didinimas mažina šalies konkurencingumą, atitinkamai mažina ekonominį augimą ir valstybės pajamas. Bet realybė yra tokia, kad Lietuva iš tiesų labai mažą dalį savo sukuriamos vertės perskirsto. Todėl negalima tikėtis, kad visos sritys, kurios priklauso nuo biudžeto, bus gerai finansuojamos“, – pridūrė jis.

Galiausiai D. Burneika pažymėjo, kad, nors skurdo rizikos lygio mažėjimo tendencija džiugina, ji yra gana lėta.

„Gerai, kad skurdo rizikos lygis mažėja, tendencija yra graži, bet lėta, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metai buvo ekonominio klestėjimo laikotarpis šalyje“, – komentavo jis.

ELTA primena, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 46 savivaldybėse, Ignalinos ir Varėnos rajonų savivaldybėse – nepakito, o likusiose 12 savivaldybių sumažėjo nuo 0,3 proc. iki 11 proc.

Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime – sumažėjo 3,4 proc. punkto.

Skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

opa

opa portretas
mazeja del Covid, neveltui virusas vadinamas Sodros virusu.

Taigis

Taigis portretas
Lindot po rusiškais tankais, stovėjot Baltijos kelyje, ginėt parlamentą nuo rusų desantininkų.....O dabar ČIULPKIT PIRŠTĄ..Esat seni pensininkai ir niekam nereikalingi.Tokiems lazutkoms kurie tyliai sėdėjo namie ir bezdėjo ir išgyveno turi puikų gyvenimą ir nors senas pirdalas bet valdžiai reikalingas.....

kai va visi

kai va visi portretas
toki išmirs nuo kovido tai dar daugiau sumažės
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių