Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.), kaime – 9,3 proc.

Tarp dirbančiųjų žemiau šios ribos buvo 2,5 proc. (0,7 proc. punkto daugiau nei pernai), tarp bedarbių – 35,4 proc. (11,7 proc. punkto daugiau), tarp pensininkų – 2,9 proc. (1,3 proc. punkto daugiau), tarp šeimų su vaikais – 5,3 proc. (2,2 proc. punkto daugiau).

Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 14,9 proc. – buvo tarp vienišų žmonių.

„Absoliutus skurdo lygis, galima pastebėti, kad labai žemas ir nepadidėjo tarp pensinio amžiaus žmonių. Matome, kaip veikia socialinės apsaugos sistema (...). Net esant aukštai infliacijai pavyko išlaikyti bent stabilų pensinio amžiaus žmonių absoliutų skurdą“, – duomenų pristatyme žurnalistams sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.

Tikėtina, kad Lietuva 2024 metais bus trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje (ES) pagal skurdo rizikos lygį. Prastesnius rezultatus turi tik Bulgarija ir Latvija.

Tačiau, anot jos, skurdo rizikos lygis yra netoleruotinai aukštas.

„Tikėtina, kad Lietuva 2024 metais bus trečia prasčiausia šalis Europos Sąjungoje (ES) pagal skurdo rizikos lygį. Prastesnius rezultatus turi tik Bulgarija ir Latvija“, – kalbėjo J. Navickė.

Ministrės patarėjos teigimu, didžiausios problemos yra per didelis skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių, vienišų tėvų ir bedarbių.

Pasak J. Navickės, šioms problemoms spręsti yra planuojama peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 21,5 proc., arba 0,9 proc. punkto didesnis nei 2023 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 620 tūkst. šalies gyventojų.

Skurdo rizikos riba buvo 616 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1294 eurai šeimai.

Mažesnes nei ši riba pajamas mieste pernai gavo 18 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose – 24 proc.), kaime – 29,4 proc. gyventojų. Didžiausias jos lygis – 36,9 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus šis rodiklis didėjo 0,8 proc. punkto.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 19 proc. (didėjo 2 proc. punktais), darbingo amžiaus asmenų – 8,3 proc. (didėjo 0,4 proc. punkto).