- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje per pandemiją mažėjo, tačiau ne visose gyventojų grupėse, teigia Statistikos departamentas.
Remiantis eksperimentinės statistikos duomenimis, skurdo rizikos lygis pernai buvo 20 proc. – 0,9 proc. punkto mažiau nei 2019 metais.
„Kaip eksperimentinė statistika, 2021 metais buvo atliktas skurdo rodiklių, remiantis praėjusio 2020 metų laikotarpio pajamomis vertinimas. Per pandemiją 2020 metų pajamų skurdas – santykinis bei absoliutus – mažėjo bendrai visose amžiaus grupėse“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
„Tiesa, pagal namų ūkių tipus tokio vienareikšmiškumo nėra. Pavyzdžiui, vienišų asmenų, patenkančių į santykinio skurdo riziką, procentas padidėjo 0,6 proc. punkto“, – pridūrė ji.
Pasak statistikų, į skurdo riziką patenka 47,4 proc. vienišų žmonių.
Aukščiausias skurdo rizikos lygis pagal amžių 2020 metais buvo tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – 35,1 proc., arba 0,9 punkto mažiau nei pagal 2019 metų pajamas.
Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo ir siekė 3,6 proc.
„Per metus absoliutaus skurdo lygis sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Tačiau vieniši tėvai patenka į didžiausią riziką. Net 15,7 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena vienas suaugęs ir vienas ar daugiau vaikų, patiria absoliutų skurdą. Tai yra vienam gyvenančiam asmeniui tenka mažiau nei 260, šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų – 546 eurai“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Anot jos, santykinio skurdo rizikos riba didėjo.
„Net ir pandeminiu laikotarpiu Lietuvoje namų ūkių disponuojamosios pajamos augo. Tas matosi pagal didėjančią skurdo rizikos ribą. Atlyginimų augimas nesustojo ir nestokota išmokų labiau pažeidžiamoms visuomenės dalims. Tai iš esmės ir lemia skurdo mažėjimą“, – kalbėjo I. Masiulaitytė-Šukevič.
Vartotojų nuomonių tyrimas šių metų liepą parodė, kad 15 proc. namų ūkių pajamos padidėjo, 18 proc. – sumažėjo. 66 proc. – nepasikeitė.
Tačiau kaimo vietovėse tik 11 proc. respondentų pasakė, kad jų namų ūkio pajamos padidėjo, teigiančiųjų, kad jos sumažėjo, buvo vienu punktu daugiau nei mieste.
„Daugiausia – 35 proc. – gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos didėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 32 proc. nurodė dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo. Kaimo vietovėse pajamos socialinės išmokos itin padidino pajamas. Net 40 proc. apklaustųjų teigė, jog dėl jų didėjo pajamos“, – kalbėjo departamento atstovė.
Pasak departamento, nurodžiusieji, kad pajamos mažėjo, dažniausia priežastimi įvardijo sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį. Taip teigė daugiau nei pusė apklaustųjų – 55 proc. 22 proc. pažymėjo, kad pajamos sumažėjo dėl darbo praradimo.
21 proc. namų ūkių, kurių pajamos padidėjo, teigė, kad pajamų padidėjimas susijęs su COVOD-19 pandemija.
„Net 77 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos mažėjo, teigė, jog tai įvyko dėl COVID-19 pandemijos. Daugiau tokių buvo mieste – 78 proc., o kaime – 74 proc. Ir tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių apie 90 proc. tokių namų ūkių pajamų sumažėjimo priežastį įvardino COVID-19 pandemiją“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...