Skolos verčia draustis

Kol gyventojai ir verslininkai keikia didėjančią infliaciją, kreditų draudimo įmonės trina rankomis – stabilumą prarandanti šalies ekonomika skatina verslą draustis.

Brangstant žaliavoms, energijai, augant atlyginimams ir lėtėjant ekonomikos augimo tempui, smulkiosioms ir vidutinėms šalies įmonėms verstis vis sunkiau. Pernai, palyginti su 2006 m., maždaug du kartus padaugėjo vėluojančių atsiskaityti įmonių.

Pats rizikingiausias – statybų sektorius. Gyventojams nustojus karštligiškai pirkti būstus, vis daugiau smulkiųjų ir vidutinių įmonių nebeišgali sumokėti už nupirktas medžiagas ar atsiskaityti su darbuotojais. Kelios įmonės net bankrutavo. Antras rizikingiausias sektorius – transporto.

„Dar pernai mes atakavome statybų sektoriaus bendroves ir įkyriai siūlėme jiems kreditų draudimą. Tuomet daugelis atsakydavo, kad jiems mūsų paslaugų nereikia, nes verslas sekasi puikiai. Dabar jau patys mums skambina, nes pasikeitusi šalies ekonomikos padėtis juos gąsdina ir niekas nežino, kas bus rytoj“, – sakė bendrovės „Kreditų draudimo brokeris“ generalinis direktorius Audrius Rosinas.

Nerimą keliančių duomenų apie gausėjančius neatsiskaitymus ir prašymus išmokėti draudimo išmokas pateikė ir kiti vakar Vilniuje vykusios Tarptautinės kreditų draudimo brokerių organizacijos (ICBA) nariai – „Coface Baltics“, „Euler Hermes“ ir „Atradius“.

„Coface Baltics“ Lietuvos įmonėms pernai išmokėjo 4,8 mln. litų draudimo išmokų. Tai 70 proc. daugiau nei 2006-aisiais. „Euler Hermes“ – 2,4 mln. litų išmokų, jų skaičius, palyginti su 2006 m., padidėjo beveik dukart. Bendrovė „Atradius“ Baltijos šalių įmonėms pernai išmokėjo 7,5 mln. litų išmokų – 82 proc. daugiau nei 2006-aisiais.

Kreditų draudimo nuostolingumo statistika rodo, kad kreditų rizikai būdingi svyravimai, pasikartojantys kas 8–12 metų. Šie svyravimai atspindi tam tikro regiono, o kartais ir pasaulinės ekonomikos pakilimus ir nuosmukius.