Trečiadienį išklausęs kūrėjų skundus, Seimo Kultūros komitetas taip pat ketina peržiūrėti šiemet įsigaliojusius su padidėjusiais mokesčiais susijusius teisės aktus. Nuo sausio pagal autorines licencines sutartis pajamų turintys kūrėjai turėtų pradėti mokėti įmokas „Sodrai“. Iki šiol jie mokėjo tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Menininkai piktinosi, kad jie jau yra socialiai drausti, nes dirba ne tik pagal minėtas autorines licencines sutartis, bet ir pagal darbo sutartis, todėl apmokestinami antrą kartą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka pabrėžė, kad apmokestinamos gaunamos pajamos, siekiant, jog žmogus būtų integruotas į socialinę sistemą.

Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu tvirtino, kad reikia analizės, kokį realų poveikį turės minėtų pajamų apmokestinimas. Jis taip pat pabrėžė, kad visi privalo mokėti mokesčius.

„Mano pagrindinis principas – jeigu naudojamės viešosiomis paslaugomis, turime mokėti. Ar išimtys kokios nors reikalingos ir kiek tai paveikia, šiandien tikrai negaliu pasakyti. Turime galimybę ir sprendimas priimtas dar trims ministrams pažiūrėti. Ar išties bus toks poveikis, kuriuo gąsdinama, kad užsidarinės leidyklos ir nebus kam eiles kurti, romanus rašyti, versti, reikia pažiūrėti“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.

Sprendimas įpareigoti Vyriausybę ieškoti kitų apmokestinimo būdų priimtas, Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį apsvarsčius verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais ar užsiimančių individualia veikla, nepasitenkinimą, kai apie dar vasarą Seimo priimtus sprendimus jie iki šiol nebuvo informuoti.

Tačiau „Sodros“ direktorius sako, kad apie naujus tarifus verslininkai buvo informuoti gruodžio pabaigoje, tačiau daugelis jų neperskaitė pranešimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R.Lazutka siūlė svarstyti galimybę, pavyzdžiui, dalį verslininkų įmokų kompensuoti iš biudžeto.   

„Nebūtų gerai, kad viskas pakryptų vėl į tą pusę, kad tuos žmones, kurie tikrai labai sunkiai kartais verčiasi, kad mes juos neimtume remti jų ateities sąskaita. Tai nežmoniška. Juos reikia remti - reikia remti per gyventojų pajamų mokestį, gal per subsidijas, gal kad už juos „Sodrai“ mokėtų biudžetas“, - sakė R.Lazutka.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis siūlo mažinti gyventojų pajamų mokestį: „Jeigu prioritetas - „Sodros“ įmokoms, turime kalbėti apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes priešingu atveju jis (smulkusis verslas - BNS) nueis į šešėlį“.

Vyriausybė Seimui iki kovo turėtų pateikti viziją, kaip ir kokios mokesčius ateityje turėtų mokėti smulkieji verslininkai bei kaip jie privalės apsiskaičiuoti pajamas. Pasak komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, panašius sprendimus turėtų priimti ir Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai.

Nuo sausio daliai smulkių verslininkų išaugo įmokų „Sodrai“ ir privalomojo sveikatos draudimo tarifai - taip atsitiko, nes Vyriausybė nuo liepos minimalią mėnesio algą (MMA) padidino iki 380 eurų, be to Seimas 2016 metų birželį priėmė socialinio modelio dalį dėl „Sodros“ pertvarkos - ji numato, kad nuo sausio daugiau gyventojų turi draustis pensijai, nuo ligos, vaiko priežiūrai.

Pavyzdžiui, nuo šių metų pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys pradėti drausti visai pensijai, o ne tik pagrindinei pensijos daliai - įmokos jiems skaičiuojamos nuo MMA. Todėl „Sodros“ įmoka siekia beveik 100 eurų vietoje buvusių 54 eurų.

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, anot kurio, pakeitimai aktualūs 11 tūkst. smulkaus verslo atstovų, Socialinių reikalų ir darbo komitetą informavo, kad apie naujus tarifus gyventojai buvo informuoti gruodžio pabaigoje, priėmus 2017 metų „Sodros“ biudžetą.

„Mes turime tokią praktiką, kad kol nepatvirtintas mūsų pagrindinis - „Sodros“ biudžetas, nesiunčiame jokios asmeninės informacijos, nes dar viskas gali keistis. Gruodį mūsų elektroninėje sistemoje išsiuntėme žinutes, kad pasikeitimai yra ir kiek reikės mokėti - konkrečius skaičiavimus“, - teigė „Sodros“ vadovas. 

Anot jo, pernai vasarą, kai Seimas patvirtino didesnius tarifus, „Sodra“ neinformavo ir dėl to, kad jau buvo prasidėjusi rinkimų kampanija ir kai kurie kandidatai teigė laimėję rinkimus stabdysiantys socialinio modelio įsigaliojimą.

„Reali situacija yra tokia - įvyksta Seimo rinkimai (spalį - BNS), ateina nauja Vyriausybė, tvirtindama, kad socialinis modelis bus atidėtas - labai aiški buvo žinutė. Mes galvojome siųsti tą informaciją anksčiau, bet kai girdime tokią retoriką, nutarėme - palauksime, kol bus aiškus apsisprendimas“, - parlamentarams aiškino „Sodros“ vadovas.

Jis BNS teigė, kad „Sodra“ apie mokestinius pasikeitimus informavo tik per savo sistemą, o ne elektroniniais laiškais ar sms žinutėmis, nes tai padaryti ji neturi galimybės.

„Kol kas tokios galimybės nėra, nes neturime kontaktų, jeigu žmonės suvestų kontaktus į mūsų sistemą, tokia galimybė būtų, bet tokių kontaktų suvesta nedaug“, - BNS teigė jis.

„Sodros“ atstovė Gabrielė Banaitytė BNS informavo, kad buvo išsiųsta 620 tūkst. žinučių, kurias gavo apie 300 tūkst. smulkaus verslo atstovų. „Sodros“ pranešimus pamatė tik 10-20 proc. verslininkų.

„Neskaito žinučių. Jeigu jie yra palikę savo elektroninio pašto adresą, jie gavo pranešimus į jį, kad „Sodros“ sistemoje yra žinutė“, - BNS teigė ji.

Pasak G.Banaitytės, net ir gavę pranešimus, kad „Sodros“ sistemoje yra jiems skirtas asmeninis pranešimas, į juos daug kas nesureaguoja. „Mes matome, kad elektroniniame pašte žinutė perskaityta, bet į sistemą taip ir neįeita“, - tvirtino ji.