Siūloma, kad žmonės tokį sprendimą galėtų priimti per 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.

Taip pat siūloma ir toliau mokėti valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  

Tai numatyta ministerijos parengtose ir pirmadienį įregistruotose penkių įstatymų pataisose dėl antros pensijų kaupimo pakopos pertvarkos. Keisti siūloma Gyventojų pajamų mokesčio, Pensijų bei Socialinio draudimo, o taip pat Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymus ir Civilinio proceso kodeksą. 

„Pakoreguoti siūlymai antrąją pensijų kaupimo pakopą darytų dar lankstesnę ir patrauklesnę“, –  pranešime teigė ministrė Inga Ruginienė.

Sausio pabaigoje, pristatydama pirminius siūlymus, ministerija siūlė 12-kos mėnesių „langą“, per kurį kaupiantiesiems nutraukus sutartį su pensijų fondu, žadėta leisti atsiimti žmogaus  sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį šių pinigų neapmokestinant.

Tuo metu 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą pirminiame pasiūlymų pakete siūlyta keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms.   

Pakeitimais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes. 

Siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Tada gyventojas galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį.

Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už žmogų įmokėtas pensijų įmokas į asmens „Sodros“ sąskaitą būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.

Pakoreguoti siūlymai antrąją pensijų kaupimo pakopą darytų dar lankstesnę ir patrauklesnę.

Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies.

Pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 metų sausio 1-osios  iki 2027 metų rugsėjo 30-osios.

SADM teigimu, yra siektina, kad po pereinamojo laikotarpio pensijų kaupimo dalyvių būtų ne mažiau kaip 619 tūkst. arba 80 proc. 2024 metų gruodį buvusių kaupėjų ir kasmet jų daugėtų po 3 proc.

Ministerijos skaičiavimais, jeigu per šį „langą“ kaupimo sutartis nutrauktų 20 proc. žmonių (iš jų pusė – 2026 metais, o kiti – 2027-aisiais), 2026 metais būtų sutaupyta apie 16,2 mln. eurų, o 2027 metais – 52,3 mln. eurų biudžeto lėšų, skiriamų pensijų įmokoms valstybės lėšomis mokėti. Jeigu sutartis nutrauktų 40 proc. kaupiančiųjų, sutaupymai siektų 2026 metais apie 32,5 mln. eurų, o 2027 metais – 104,7 mln. eurų, jeigu 60 proc. – atitinkamai 48,7 mln. eurų ir 149,6 mln. eurų.

Nusprendusiems toliau kaupti antroje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti norimą įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti .

Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, panorėję – ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti. Jas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.

Kartu su gyventojo įmoka pensijas kaupsiantys žmonės ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies VDU).

Taip pat siūloma iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą.

Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas.

Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant  gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama trimis atvejais nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis: netekus 70-100 proc. dalyvumo, kai nustatyta sunki liga ar paliatyvios pagalbos poreikis.

Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos. 

Be kita ko, SADM privalomo anuiteto minimalią ribą siūlo padidinti iki 10 proc., o maksimali būtų nustatyta kaip 50 proc. praėjusių metų pirmojo ketvirčio vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.

Taip pat gyventojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, siūloma leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, jei jos nebuvo paimtos iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas nebūtų vertinamas skiriant žmogui piniginę socialinę paramą, o Civilinio proceso kodekso pakeitimas neleistų į šį turtą nukreipti išieškojimo.

Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.