Šių metų pradžioje šalies BVP siekė 11,4 mlrd. eurų

Palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, vertinant gamybos metodu, 2021 m. pirmąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, informacijos ir ryšių ir nekilnojamo turto įmonių veiklos rezultatai.

Lietuvos bankas apie naujausius BVP duomenis

Naujausi bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad šalies ekonomika šiemet augo tiek palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu laikotarpiu pernai – prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius bei santykinai nedaug apsukas sumažinęs labiau į vidaus rinką orientuotas paslaugų sektorius, sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2021 metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2020 metų paskutiniu ketvirčiu, BVP padidėjo 1,8 proc., o palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, – 1 proc.

Pasak ekonomisto, pandemijos metu Lietuvos pramonės pagaminamos produkcijos apimtis pasiekė istorines aukštumas.

„Tokia tendencija stebėta bene pusėje apdirbamosios gamybos veiklų, kurios pagamina apie tris ketvirtadalius visos produkcijos. Tarp jų patenka maisto, medienos, baldų, chemijos produktų, automobilių dalių gamybos pramonės šakos. Apskritai, apdirbamosios gamybos tik kelių veiklų – naftos perdirbimo, drabužių siuvimo, gėrimų, odos dirbinių, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir mašinų bei įrenginių remonto – gaminamos produkcijos apimtis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo mažesnė nei prieš prasidedant pandemijai“, – komentare sako D. Imbrasas.

Jo teigimu, tokia veiklos raida sietina tiek su palankia Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausos raida šalyse, kurios yra pagrindinės prekybos partnerės, tiek su Lietuvos eksportuojančių įmonių konkurencingumu.

Pasak D. Imbraso, kadangi per šių metų pirmuosius mėnesius ES valstybėse narėse užsienio prekybos apimtis nesumažėjo, susidarė palankios sąlygos kitos didžiąją dalį savo paslaugų eksportuojančios veiklos – transporto sektoriaus – raidai.

„Turimi duomenys rodo, kad ši veikla per šių metų kelis pirmuosius mėnesius sugebėjo gana reikšmingai padidinti savo pardavimus. Dviženklio pardavimų sumažėjimo, palyginti su 2020 metų paskutiniu ketvirčiu, nepatyrė nė viena transporto sektoriaus šaka. Apskritai, net ir vertinant metinius pokyčius, daugelio transporto sektoriaus šakų pardavimai buvo artimi praėjusių metų lygiui. Iš šios tendencijos išsiskiria tik oro transportas, kurio pardavimai šiuo metu yra daugiau nei trečdaliu mažesni, ir pašto bei kurjerių paslaugos, paaugusios dešimtadaliu“, – sako D. Imbrasas.

Tuo metu mažmeninės prekybos apyvarta, nors 2021 metų pirmą ketvirtį mažėjo, kovo mėnesį pasiekė istorines aukštumas.

Toks jos šuolis, pasak ekonomisto, labiausiai sietinas su suaktyvėjusia IRT, garso ir vaizdo, apšvietimo įrangos, metalo dirbinių, baldų prekyba, palengva augančia maisto prekių prekyba ir per metus bene padvigubėjusia elektronine prekyba.

Tiesa, dalies kitų paslaugų sektoriaus veiklų padėtis tebebuvo sudėtinga.

„Tai ypač pasakytina apie tas veiklas, kurios paslaugas teikia namų ūkiams ar kurių paslaugų teikimas buvo apribotas.

Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo veiklos pardavimai šių metų pirmaisiais mėnesiais buvo daugiau nei perpus mažesni nei prieš metus ir beveik trečdaliu mažesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Panaši padėtis buvo ir kalbant apie kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų veiklas, taip pat meninę, pramoginę bei poilsio organizavimo veiklą ir kitas panašias paslaugų veiklas“, – nurodo D. Imbrasas.

Ekonomisto teigimu, vis dėlto pradėti laisvinti karantino ribojimai turėtų leisti šiems paslaugų sektoriams palengva atsigauti.