- Domantė Slavinskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti.
Į parduotuvę atėję Lietuvos gyventojai negali patikėti pieno produktų kainomis.
„Jeigu palygintumėme šį ir praėjusį rudenį, tai galime matyti, kad dalis pieno produktų kainuoja apie 10 proc. brangiau. Lietuvos gyventojai naudoja daug pieno produktų ir jiems yra labai svarbu“, – teigė „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Išaugusių pieno produktų kainų priežastis – nykstantys maži ūkiai. Europoje mažėjant karvių ūkiams, Lietuvos pieno perdirbėjai jo eksportuoja daugiau ir už didesnę kainą. Todėl Lietuvos ūkininkams jie šiemet mokėjo daugiau. Natūraliai, taip pat už brangiau pieną pardavė ir parduotuvėms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Branginome pieno kainą tinklams, nes mūsų pagrindiniai kaštai, žaliava pabrango 25 proc.“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
„Tam turėjo įtakos pieno primilžio ir riebumo mažėjimas, o riebumas susijęs su pieno riebalais, kurie naudojami sviestui gaminti. Taip pat prisidėjo ir karvių ligos“, – pasakojo „Maximos“ atstovė.
Pirkėjams sunku, bet ūkininkams ir perdirbėjams metai labai pelningi.
„Žmonės, kurie perka pieno produktus, skundžiasi, o tie, kurie parduoda žaliavinį pieną, tai džiaugiasi“, – tikino D. Trumpa.
Labiausiai pirkėjai pajuto sviesto brangimą, todėl akcijų metu sviestą iš lentynų iššluoja.
„Tikrai pastebime, kad jeigu sviestui yra palanki akcija, tai pirkėjai perka ne po vieną pakelį. Tikėtina, kad jį užsišaldo“, – sakė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
Kainų analitikas pastebi, kad kainos kyla kaip ant mielių ir dėl Lietuvos mažųjų ūkių nykimo. Jo skaičiavimais, per ketverius metus, dėl per mažų pieno supirkimo kainų, Lietuvoje iš pieno rinkos pasitraukus daliai ūkininkų, neliko ir mažiausiai 40 tūkst. karvių.
Žmonės, kurie perka pieno produktus, skundžiasi, o tie, kurie parduoda žaliavinį pieną, tai džiaugiasi.
„Situacija pieno rinkoje Lietuvoje yra tragiška. Pas mus vidutiniškai kiekvienais metais išgaunami pieno kiekiai mažėja po vieną procentą“, – „Pricer.lt“ vadovas Petras Čepkauska
Ateities prognozės nedžiugina.
„Jeigu toliau taip tęsis su žemės ūkiu, su gyvulininkyste, tai Lietuvoje mažės pieno, atitinkamai lietuviškos produkcijos kaina augs“, – teigė P. Čepkauskas.
Tiekėjas įsitikinęs, esą, nuolatinį pieno kainų svyravimą galėtų sustabdyti ministerija.
„Mes iš principo su ūkininkais negalime sudaryti ilgalaikių sutarčių – sutartis sudaroma mėnesiui, todėl gyvename vadinamomis spotinėmis kainomis, kurios labai stipriai svyruoja“, – akcentavo „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Pieno produktų kainos kyla visoje Europoje, tik lenkiškas pienas išlieka šiek tiek pigesnis. Prognozuojama, kad gyventojai ims daugiau pirkti lenkiško pasterizuoto pieno, kurio net nereikia laikyti šaldytuve.
„Kai kainos skirtumas lentynoje yra du kartus, tai aiškus pasirinkimas, nes pas juos pajamos taip neauga, kaip auga kainos“, – pabrėžė „Pricer.lt“ vadovas.
Kol kas lenkiško pieno parduodama ne daug. Lietuviai nors ir už brangiau, perka savą produkciją.
„Nepastebėjome, kad pirkėjai pradėtų rinktis latviškus, lenkiškus, estiškus pieno produktus. Jie vis tiek yra linkę rinktis Lietuvos gamintojų mylimus, atpažįstamus ženklus“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė.
Prognozuojama, kad nuo naujųjų pieno produktai gali brangti dar labiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos obligacijų jau išplatinta už 16,7 mln. eurų
Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos per tris mėnesius – nuo 2024-ųjų spalio 10-osios – jau įsigijo gynybos obligacijų už 16,7 mln. eurų. ...
-
Patarėjas: renkantis tiekėją smulkiems elektros vartotojams gali kilti didelė įtampa
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybei netrukus teks apsispręsti dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo likimo. Ramūno Dilbos teigimu, nekeičiant tvarkos ir šio etapo vartotojams pasirenkant nepriklausomus tiekėjus visuomenėje gal...
-
Atskleidė komercinių bankų pelną – sumos gniaužia kvapą
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per devynis 2024 metų mėnesius uždirbo 788 mln. eurų grynojo pelno – 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais, kai jis siekė 757,5 mln. eurų. ...
-
Prezidentūra: peržiūrėti konkurso sąlygas nėra kažkoks baubas
Prezidento patarėjas sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko iniciatyvą peržiūrėti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygas. ...
-
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. ...
-
ŽŪM nenori perleisti žuvivaisos reikalų Aplinkos ministerijai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieštarauja, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
VGT siekiant smarkiai didinti lėšas gynybai, konservatoriai renkasi į prezidiumo posėdį1
Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), opoziciniai konservatoriai antradienį renkasi į partijos prezidiumo posėdį. ...
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo3
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...