Komiteto pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas sako, kad sukurtas holdingas derybų metu leistų pasiųsti žinią užsienio partneriams apie valstybės pasirengimą kartu vystyti gynybos pramonę Lietuvoje.

„Esmė yra turėti teisinę struktūrą, pradėti burti kompetencijas, turi būti aiški teisinė bazė, (...) ir, aišku, reikalingas kapitalas. Jeigu mes sakome, kad valstybė yra pasirengusi, turi kišenėje arba pasiskolins 500 mln. (eurų – BNS), ar milijardą, kad investuotų, koinvestuotų į ateities projektus, tada ir tam pačiam KAM'ui (Krašto apsaugos ministerijai – BNS) ar ekonomikos ministrui lengviau važiuoti ir kalbėtis (...) Sakyčiau, reikėtų greičiau negu vėliau eiti su šituo projektu“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė G. Jeglinskas.

„Tai suteikia ir tiems patiems ministrams, premjerui, prezidentui tam tikrą įrankį, su kuriuo jie važiuoja ir pitch'ina (pristato – BNS) idėjas, kai susitinka su vadovais – ar gynybos, ar kitų strateginių sektorių įmonių – galima iškart siūlyti tokį projektą, kur mes turime ir kapitalą alokavę (...), ir joint venture (bendrų įmonių – BNS) kūrimas tampa žymiai labiau sistemiškai atliekamas nei iki šiol“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Opozicinių konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė priminė Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ pavyzdį, kuris, pasak jos, buvo „užkabintas“ ant valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“, nors tai nėra tipinė jos veikla. Todėl, anot buvusios premjerės, tam reikia atskiros įmonės.

„Mes turime savo patirtį, kuri aiškiai labai rodo, kad jeigu mes turime ambiciją kviestis į Lietuvą didesnius prekių ženklus, kurie gamina didelius dalykus, yra didelės įmonės, kuriems reikia rimto partnerio iš Lietuvos pusės – ne iš privataus sektoriaus pusės, o labiau iš valstybinio sektoriaus pusės – tai tokios įmonės reikia“, – teigė I. Šimonytė.

„Siūlyčiau labai į naktį nestumti. (...) Tokia kompetencija reikalinga dabar, o ne tada, kai kažkas pamos rankele, ar ateis degantis projektas, kurio antro ant „Epso-G“ nebus galima pakabinti“, – pridūrė ji.

Siūlyčiau labai į naktį nestumti. (...) Tokia kompetencija reikalinga dabar, o ne tada, kai kažkas pamos rankele, ar ateis degantis projektas (...).

„Trūksta holdingą sudarančių elementų“

Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima teigė, kad kalbėti apie gynybos holdingo kūrimą per anksti, nes reikia sulaukti derybų rezultatų su daugiau potencialių investuotojų. 

„Holdingo kūrimas (...) dar yra per ankstyva stadija, nes šiandien mums trūksta tą holdingą sudarančių elementų“, – sakė M. Šima.

„Tos pradinės iniciatyvos, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tiek Krašto apsaugos ministerijos vykdomos derybos su kai kuriais užsienio dideliais gamintojais yra tam tikrose situacijose, kurios tikimės, kad pasieks artimiausiu metu bent kažkokią finišo tiesiąją ir jau gims į kažkokius sprendimus“, – pridūrė jis.

Apie tai, kad valstybei kuriant gynybos įmonių holdingą, reikėtų įsteigti bent keletą bendrų užsienio investuotojų ir valstybės valdomų įmonių, gegužės pradžioje sakė ir finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot M. Šimos, „mini holdinginė“ struktūra jau dabar yra sukurta per „Epso-G“ ir „Valstybės investicinio kapitalo“ valdomą įmonę „Epso-G Invest“ – ji kartu su „Rheinmetall“ įgyvendina 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Radviliškio rajoje projektą.

„Kuriant tą indėlį „Epso-G Invest“ vėliavą, vis tik bus reikalingas didelis valstybės vaidmuo, valstybinių investicijų vaidmuo. Būtų panašu principu viskas daroma, kaip jau turima pirma holdingo plyta – bendra gamykla su „Rheinmetall“, – sakė Finansų ministerijos kancleris.

Jo teigimu, į Lietuvą pritraukus iki 1 mlrd. eurų vertės gynybos pramonės investicijų „be didelių valstybės kapitalo injekcijų mes neapsieisime“.

Krašto apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja Monika Kroliovienė teigė, kad ministerija dirba „su labai konkrečiais naujais, papildomais, rimtais investiciniais projektais“.

„Kurie, tiek sprogmenų gamyba, ar tai būtų parakas, ar TNT, mes jau esame rimtai pradėję derybas. Ar tai būtų ilgo nuotolio dronai, ar tas pats vidutinio kalibro gamyba Lietuvoje“, – sakė M. Kroliovienė.

Jos teigimu projektas su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje „kažkiek konfigūruojasi“ atsiradus naujiems vidutinio kalibro poreikiams, bet jis „tikrai yra ir bus įgyvendintas“.

Valdytų kelios ministerijos

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, holdingo akcijas galėtų valdyti vienas arba keli valdytojai – Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijos – per konkrečią įmonę, pavyzdžiui, per „Epso-G“ arba jos kontroliuojamą „Epso-G Invest“.

L. Savickas teigė, kad planuojant steigti valstybinį gynybos pramonės holdingą daugiausia remiamasi Lenkijos pavyzdžiu.

Anot  M. Šimos, holdingas galėtų būti valdomas ir per valdymo komitetą, kuriame dalyvautų skirtingų ministerijų atstovai. Holdingo dalimi, pasak jo, taip pat greičiausiai būtų Giraitės ginkluotės gamykla bei Susisiekimo ministerijos valdomas sprogmenų gamintojas „Detonas“.

Pirmoji bendra privataus užsienio ir valstybės kapitalo gynybos pramonės įmonė – „Rheinmetall Defence Lietuva“, skirta įgyvendinti 260–300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą.

Pagal pernai gruodį pasirašytą įmonės valdymo sutartį „Rheinmetall“ priklauso 51 proc., „Epso-G Invest“ – 48 proc., o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1 proc. „Rheinmetall Defence Lietuvos“ akcijų.