Posėdis virto politiniu konfliktu

Posėdis virto politiniu konfliktu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis virto politiniu konfliktu. Į darbotvarkę įtraukti itin jautrūs klausimai, tačiau krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės atstovai į posėdį neatvyko. Komiteto pirmininkas tai vadina „spjūviu į veidą“.

Dovilė Šakalienė, Giedrimas Jeglinskas
Dovilė Šakalienė, Giedrimas Jeglinskas / S. Lisausko, P. Peleckio / BNS nuotr.

Giedrimui Jeglinskui slenka paskutinės dienos NSGK pirmininko kėdėje. Valdžiai keičiantis, keisis ir postai, bet liūdesio nėra.

„Pareigybės, vienokios ar kitokios, čia jau politiniai viražai, tai tikrai neliūdžiu“, – tikino NSGK pirmininkas G. Jeglinskas.

Galbūt pareigos į šoną, nes trečiadienį užgriuvo kiti rūpesčiai. Jau tuoj komiteto posėdis, o kas jame dalyvaus – vis dar intriga.

Seimo nariai į kabinetą kulniavo, bet nepasirodė laikinoji krašto apsaugos ministrė ir kariuomenė. Nors į slaptą posėdį buvo pakviesti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į darbotvarkę įtraukti itin jautrūs klausimai: karinės pratybos „Zapad“, lėktuvų įsigijimas, incidentai dėl dronų. Svarbiausių asmenų nėra, bet posėdis vyko.

G. Jeglinskas įsitikinęs, jog Seime taip ir nepasirodžiusi Dovilė Šakalienė nutarė politikuoti.

„Valstybės lygmens reikalai sprendžiami ambicijomis, o ne darbais. Tai yra spjūvis ne tik komitetui, visam Seimui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms į veidą“, – teigė G. Jeglinskas.

Šaltas dušas ir iš opozicijos. Saugumo klausimai ne šiaip pražiopsoti, tai sąmoningas boikotas.  

„Neateina kariuomenės vadai, Krašto apsaugos ministerija, nors įpareigoja juos įstatymas“, – stebėjosi NSGK narys Dainius Gaižauskas.

Neateina kariuomenės vadai, Krašto apsaugos ministerija, nors įpareigoja juos įstatymas.

„Manau, kad čia signalas pirmiausia nueinančiam NSGK pirmininkui. Labai paprasta“, – sakė NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasiteisinimą dėl praleisto posėdžio greitai rado D. Šakalienės bendrapartietis Juozas Olekas. Tiesa, kariuomenei, o ne pačiai D. Šakalienei.  

„Trečiadienį vyko NATO kariuomenės vadų susitikimas. Tai, manau, labai rimta priežastis ir dėl to kariuomenės vadas negalėjo atvykti“, – kalbėjo NSGK narys J. Olekas.

D. Šakalienė teisinasi, jog pati į Seimo komitetą neatvyko, nes neturėjo galimybių. Perspėjo, kad nebus.

„Turėjome pasitarimus, kurie ir dabar vyksta. Kariuomenės vadui šiandien labai įtempta diena, nes vyksta su norinčiųjų koalicija susiję susitikimai“, – teisinosi laikinoji krašto apsaugos ministrė.

Bet kolegoms yra daugiau įtarimų. G. Jeglinskas teigia, jog kariuomenė nedalyvavo, nes ministrė neleido.

„Man atrodo, būtų nepagarba manyti, kad kariuomenei kažkas gali neleisti ateiti į posėdį“, – kalbėjo D. Šakalienė.

D. Šakalienės sąžinė rami. Neva komiteto lankomumo žurnalas – labai geras. Bet šįkart nepasirodė kaip tik tada, kai politikai spaudžia dėl atsakymų, kaip keisis dangaus apsauga po įskridusių dronų.

„Dar viena priežastis, kodėl boikotas. Galbūt namų darbai nėra padaryti, tai, kas per tuos mėnesius nuveikta“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Su Seimo komitetu laikinoji ministrė įtampų turi ne pirmą kartą. Bet, anot D. Šakalienės, anksčiau komitetas atsižvelgdavo, kad posėdžiuose dalyvauti negalės.

Jei boikotas tęsis, opozicija svarsto, jog dirbti bus neįmanoma ne tik komitete, o visame Seime.

Politiniam konfliktui išblaškius, išsamiau aptartos tik artėjančios „Zapad“ pratybos. Pasieniečiai kartu su kitomis tarnybomis stiprins šalies sienų apsaugą.

„Jos bus ženkliai mažesnės pagal savo mastą. Rusija užstrigusi Ukrainoje, bet žvalgyba budri, pasirengusi“, – patikino G. Jeglinskas.

Tačiau ginčai tęsiasi dėl trijų braziliškų „Embraer“ karinių transporto lėktuvų. NATO viduje šiuos lėktuvus pirkti panoro ne tik Lietuva, bet ir Nyderlandai, Vengrija, parką plečia ir Portugalija.  

Bet L. Kasčiūnas sako, kad šiam pirkiniui tiesiog ne laikas.  

„Prioritetai visai kiti. Reikia dangų saugoti, antidronizacija, kova su dronais užsiimti ir dabar trys transportiniai lėktuvai, neturintys jokios kovinės galios“, – savo nuomone dalijosi L. Kasčiūnas.

Lėktuvai atsieis 800 milijonų eurų. Gamintojas jau viešai demonstruoja, kaip jie skros padange su lietuviška simbolika. Ar šį sandorį dar galima atšaukti – ministrė nežino.

Lėktuvų pirkimus ir oro erdvės apsaugą Seimo komitetas tikisi su ministre aptarti rugsėjo pradžioje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
geda

jei turi tik tokia ministre
0
-1
Kokio krasto ap

Kur, kaip evakuotis, kai nelikviduota regiono gauja neleidzia. Ar moteris liks karo zonoje? Ko is jos galima tiketis tokiu metu?
0
0
Jei lektuvu

pirkimui ne laikas, tai ar laikas tanku pirkimui, kuri organizavo konservatoriai? Nei vienas variantas nera svarbiausias krašto gynybai, turint omenyje Ukrainos patirti.
4
0
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų