„Bendrai pačią pasirinktą kryptį mes vertiname teigiamai. Labai daug to, ką Lietuvos bankas vienokiu ar kitokiu būdu ar etapais sakė, mes randame to atgarsius tuose vadinamuosiuose nutekėjusiuose siūlymuose“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, LB siūlė plėsti nekomercinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą „padarant jį galbūt ne visuotiniu, bet labiau visuotiniu nei yra dabar“. G. Šimkaus teigimu, dėl atskirų detalių, pavyzdžiui, būsto apmokestinimo ribos – galima diskutuoti. 

„Bet kryptis yra tai, apie ką Lietuvos bankas kalbėjo jau labai seniai“, – teigė LB vadovas.

Jo teigimu, šalyse, kur gynybai skiriama santykinai didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Izraelyje, turto mokesčiai užima ir didesnę dalį jų pajamų struktūroje.

Labai daug to, ką Lietuvos bankas vienokiu ar kitokiu būdu ar etapais sakė, mes randame to atgarsius tuose vadinamuosiuose nutekėjusiuose siūlymuose.

Komentuodamas siūlymą didinti lengvatinį pelno mokesčio tarifą nuo 5 proc. iki 8 proc., G. Šimkus teigė, kad jis galėtų būti padidintas dar daugiau, tuo metu tarifo didinimą nuo 16 proc. iki 18 proc. reikėtų „pasilikti kaip galimybę, bet ne pirmutinę“.

„Pagal įmonės dydį, tos įmonės gauna lengvatinį mokesčio tarifą maždaug su idėja, kad tai padės joms išaugti. Bet tai, ką mes matome ir ką rodo realūs duomenys, tai nepadeda išaugti ir augti, bet jos susifokusuoja ties tam tikra mažesnio apmokestinimo suma. (...) Tai yra žingsnis teisinga kryptimi padidinti nuo 5 proc. iki 8 proc., bet greičiausia tai yra nepakankama priemonė“, – kalbėjo G. Šimkus. 

Tuo metu, anot jo, pagrindinio pelno mokesčio didinimas ekonominėje literatūroje traktuojamas „kaip vienas labiau ekonomiką veikiančių mokesčių“. 

G. Šimkus sako, kad siūlymas taikyti du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc. – turėtų padidinti „horizontalųjį apmokestinimo teisingumą“.

LB vadovas palaikė ir vadinamojo cukraus mokesčio idėją, taip pat siūlymą didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. 

Anto jo, Finansų ministerija nėra pateikusi planuojamų mokesčių pakeitimų Lietuvos bankui.

BNS praėjusią savaitę rašė, jog Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Taip pat siūloma taikyti du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc., ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, įvesti cukraus mokestį.

Be to, ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2 iki 2 proc. tarifus.

Taip pat siūloma lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc. bei netaikyti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį uždirbantiems gyventojams. Taip tikimasi į biudžetą gauti apie 8,4 mln. eurų papildomų pajamų.