- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius 9 mėnesius Lietuvos oro uostuose skrido 4,9 mln. keleivių, įvyko 46,9 tūkst. skrydžių, pervežta 12,4 tūkst. t krovinių. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo stabilų aviacinių rodiklių augimą.
„Lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pagerinti visi aviaciniai rodikliai – keleivių skaičius išaugo 3 proc., skrydžių skaičius didėjo 1 proc., o krovinių – 10 proc.“, –sako A.Stikliūnas.
Sparčiausias keleivių skaičiaus augimas fiksuotas antruose pagal dydį šalies oro vartuose – Kauno oro uoste jis augo net 16 proc. Iš viso čia skrido per 879 tūkst. keleivių. Kaune labiausiai – 14 proc. – augo ir pervežtų krovinių skaičius, o didžiausias – 8 proc. – skrydžių augimas stebimas Palangos oro uoste.
„Tuo tarpu solidžiausius skaičius, kaip ir įprasta, demonstruoja didžiausi šalies oro vartai, kurie, lyginant su rekordiniais šuolio metais – 2018-aisiais, kol kas yra stabilūs ir išsilaiko nepakitę. Tokiu pat tempu planuojame ir užbaigti šiuos metus“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Nepakitusios išlieka ir populiariausios šalys, į kurias vykstama iš Lietuvos oro uostų – sąrašo viršuje tvirtai laikosi Jungtinė Karalystė, į kurią skrenda net 20 proc. Lietuvos keleivių. Toliau su 10 proc. rikiuojasi Vokietija, o 9 proc. keleivių dalis tenka Norvegijai.
Šiuo metu iš šalies oro vartų galima skirsti net 92 kryptimis. Per pastarąjį laikotarpį daugiausiai keleivių – 11 proc. – iš Lietuvos skrido į Londono Lutono oro uostą. Tarp populiariausių krypčių išlieka ir Kopenhagos, Rygos bei Varšuvos Šopeno oro uostai.
Pasak A.Stikliūno, didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė veiksnių, tarp jų – nuoseklios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais, siūlomos naujos kryptys, tinkamai pasirinkta ir įgyvendinama įmonės veiklos vystymo strategija.
Lietuvos oro uostuose nuolat atsinaujina siūlomų krypčių žemėlapis – nuo lapkričio iš Vilniaus oro uosto keleiviai galės pasiekti Londono Sautendo oro uostą, spalio mėnesį startuoja skrydžiai į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą ir Izraelio kurortą Eilatą. Palangos oro uoste keleiviams pristatyta Bergeno kryptis, netrukus startuos ir skrydžiai į Dubliną.
Per tris šių metų ketvirčius daugiausia keleivių visuose Lietuvos oro uostuose pervežusios oro bendrovės: „Ryanair“ (33 proc. keleivių), „Wizz Air“ (22 proc. keleivių), „Airbaltic“ (9 proc. keleivių).
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga2
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...