„Palydovinis GPS signalas yra labai silpnas. Tam mes turime kitus įrenginius. Antžeminės navigacijos įrenginiai turi daug stipresnį signalą ir šis niekaip negali būti paveikiamas. Tai užtikrina skrydžių saugą. Turėjome tik keletą atvejų, kai turėjome nukreiptų ar nepasiekusių Vilnių lėktuvų, bet jie tik keli tarp tūkstančių“, – antradienį LRT radijui sakė S. Batavičius.

„Skrydžių vadovams yra papildomos instrukcijos, kaip elgtis. Tokiu atveju jie papildomai padeda pilotams naviguoti, jei to prisireikia“, – aiškino jis.

Jis paminėjo, kad ir toliau spėjama, jog tokius sutrikimus gali lemti trečiųjų šalių veikla. Visgi, anot jo, tai turėtų parodyti šiuo metu vykdomi tyrimai dėl apgręžtų skrydžių.

„Oro navigacija“ vadovas paminėjo, kad lyginant 2024 m. ir 2025 m. sausio mėnesius, gaunamų pranešimų apie GPS ryšio trikdžius išaugo 10 kartų.

„Pastebime padaugėjus atvejų. Lyginant sausio 2024 m. ir 2025 m. matome 10 kartų išaugusius atvejus. Sausį turėjome 400 pranešimų“, – sakė jis.

Anksčiau „Oro navigacija“ pranešė, kad 2023 m. paskutinį ketvirtį fiksuoti 124 pranešimai apie GPS ryšio trikdžius, 2024 m. paskutinį ketvirtį – virš 800.

ELTA primena, kad sausio 16 d. vakarą Vilniuje nenusileido iš Londono skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Orlaivis buvo nukreiptas į Varšuvą, tačiau 23.47 val. jis sėkmingai nusileido sostinės oro uoste.

Remiantis Lietuvos oro uosto duomenimis, orlaivis „Boeing 737 MAX 8-200“, skridęs iš Londono Lutono oro uosto, Lietuvos sostinėje turėjo leistis 18.50 vietos laiku.