Šešėlis neteko 160 mln. eurų, bet 900 mln. eurų išsaugojo

Tokio proveržio nesitikėjo

"Galutinius skaičius turėsime kovo mėnesį, bet, pagal pirminius vertinimus, pernai buvo iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 mln. eurų", – sakė A.Stončaitis.

Vyriausybės atstovų teigimu, nors sulaukta didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir planuojamų sprendimų, tokio proveržio komisija nesitikėjo.

A.Stončaitis džiaugiasi teigiamomis valstybės biudžeto surinkimo tendencijomis ir kelerius metus iš eilės vykdomais valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planais: 2018 m. pajamų surinkimo planas viršytas 135 mln., 2019 m. – 214 mln. eurų. Šiais metais į biudžetą tikimasi surinkti 11,6 mlrd. eurų. Taip pat pajamos iš PVM didėjo sparčiau nei galutinio vartojimo išlaidos, augo pajamos iš akcizais apmokestinamų prekių pardavimų. Dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų "pamirštų" sumokėti mokesčių per vykusią amnestijos akciją "Ta vienintelė".

Dar daug lieka neištraukta

"Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės", – sako Vyriausybės kancleris.

Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės.

Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos analizuotuose ir vertintuose ekonominės veiklos sektoriuose pagal valstybinių institucijų, tyrėjų ir mokslininkų duomenis galimas neapskaitytos ekonomikos mastas yra virš 900 mln. eurų. Dar pernai Vyriausybė, atsižvelgdama į komisijos siūlymus, pateikė Seimui reikalingų įstatymų projektus dėl šešėlinę ekonomiką mažinančių sprendimų statybos, automobilių prekybos, automobilių atliekų tvarkymo ir prekybos turgavietėse sektoriuose. Tikimasi, kad priėmus šiuos sprendimus šešėlinės ekonomikos mastas minėtose srityse reikšmingai sumažėtų.

Pasak A.Stončaičio, šiemet daug dėmesio bus skiriama statybų, medicinos paslaugų, prekybos automobiliais sektoriams skaidrinti.

"Statybos ir remonto paslaugų sektorius, kurio rizika šešėlio, įvairiais vertinimais, gali būti 600–700 mln. eurų, taip pat gana didelis šešėlis prekyba automobiliais, jų dalimis, – sakė Vyriausybės kancleris. – Kai kurių tyrėjų nuomone, vien prekybos automobilių detalėmis šešėlis gali būti šimtai milijonų eurų. Lygiai taip pat kiekvienas susiduriame su netobula sistema pačios prekybos, apskaitos naudotais automobiliais. Tarp rizikingų veiklos sektorių medicinos įvairiausių paslaugų nuėjimas galimai į šešėlį. Tai odontologija. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, šešėlyje gali būti daugiau nei pusė šioje srityje besidarbuojančių įmonių ar pagal kitas veiklos rūšis veikiančių piliečių."

Taip pat tarp prioritetinių sričių šiemet – šešėlio mažinimas maitinimo, atliekų tvarkymo, krovinių pervežimo sektoriuose.

Nuo latvių atsiliekame

Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 14, 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2018 m. 2019-aisiais pavyko aplenkti Estiją, kurioje šešėlis siekė 14, 7 proc. BVP. Latvijoje praėjusiais metais šešėlinės ekonomikos dydis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 13,1 proc.

Pasak A.Stončaičio šie rodikliai turėtų dar pagerėti, mat Vyriausybei pataisius reikiamus teisės aktus, ministerijos būtų įpareigotos parengti strateginius, metinius planus dėl šešėlio mažinimo, o visi ministrai atsiskaitytų, kaip jų laikomasi. Beje, taip pat siūloma, kad visi nauji teisės aktai būtų vertinami ir pagal poveikį šešėliui. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip šešėlio mažinimui panaudoti dirbtinį intelektą, dar labiau sujungti institucinius informacinių technologijų pajėgumus neapskaitytos ekonomikos mastams vertinti ir analizuoti.

Ekspertai ne tokie optimistai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ne toks optimistiškas. Jo ekspertai jau praėjusių metų pabaigoje paskelbė pastebėję, kad šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė "į grindis". Tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos. Tokias tendencijas atskleidė LLRI kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

"Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti šešėlis toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas, – komentuodamas rinkos tyrimų rezultatus teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas. – Panašią tendenciją matėme ir iki 2009 m. krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus šešėlio kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to, galima sakyti, šešėlis tapo stabilus ir ganėtinai atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms."

Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pernai pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir 2017-aisiais.

O štai "Nielsen" atlikto "Tuščių cigarečių pakelių tyrimo" duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis. Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012–2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o šiuo laikotarpiu žmonių vidutinis darbo užmokestis išaugo 36 proc. Nuo 2017 m. situacija apsivertė. Nuo to laiko akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 27 proc. Taigi, viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja, yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos."

Akcizo 13 proc. mažiau

LLRI pastebėjimus patvirtina naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys apie alkoholio akcizus. Šios pajamos sausį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų mėnesiu, sumenko daugiau nei dešimtadaliu. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį siekė 24,647 mln. eurų – 13,2 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.

Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet sumažėjo 19,1 proc., iki 15,79 mln. eurų, alaus – 4,8 proc., iki 5,779 mln. eurų. Vyno akcizų pajamos šiemet išaugo 9,3 proc., iki 2,481 mln. eurų, tarpinių produktų – 10,8 proc., iki 596 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba spiritiniais gėrimais, akcizų sandėlių duomenimis, sausį sumenko 26,5 proc., alaus – 4,8 proc., tuo metu vyno ir tarpinių produktų – išaugo atitinkamai 5,8 proc. ir 8,1 proc.

Kontrabandininkai nesnaudžia

Kaip skelbia ELTA, Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis atkreipė dėmesį, kad šių metų pradžioje itin suaktyvėjo sulaikytų kontrabandinių cigarečių mastai – ligšioliniai rezultatai jau pasivijo praėjusių metų pirmo ketvirčio rezultatus.

"Per 2019 m. muitinės užkardyta žala sudarė 31 mln. eurų. Palyginti su 2018 m., cigarečių sektoriuje buvo sulaikyta daugiau 31 proc. cigarečių. Vertinant šešėlį toje srityje cigarečių, tai tas šešėlis buvo apie 19 proc. 2019 m.

Tačiau jau metų pabaigoje mes stebėjome tendenciją ir disponavome tam tikra informacija, kad kaimyninėse valstybėse yra susikaupusio tabako gaminių pertekliniai kiekiai, ir tai signalizavo, kad bus ketinama tuos kiekius įvežti į ES per Lenkijos ar Lietuvos postus. Ta prielaida pasitvirtino ir šių metų pradžioje tie sulaikymai buvo ganėtinai dideli. Praktiškai viršijome pirmo ketvirčio praėjusių metų sulaikymus. Bet tikimės, kad situaciją suvaldysime", – sakė J.Miškinis.