Prestižas ar pelnas? Tokią dilemą šiuo metu sprendžia vis daugiau mūsų šalies įmonių. Mokesčių naštos prispausti verslininkai dairosi į mokesčių rojus, nors jų vartai nebėra tokie platūs kaip anksčiau.

Lengvatos erzina

Krizės spaudžiamos pasaulio valstybės skelbia karą mokesčių rojais vadinamoms šalims. Įvairios tarptautinės organizacijos užsimojo išnaikinti šešėlinius mokesčių rojus ir čia klestinčias bendroves, kurios ne tik padeda išvengti mokesčių, bet ir plauna pinigus, užsiima finansinėmis machinacijomis. Susigriebta, kad išskirtines mokesčių lengvatas siūlančios teritorijos, dar vadinamos lengvatinės prekybos zonomis, iškreipia rinką, sudaro sąlygas čia registruotoms įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą.

Lengvatinės prekybos finansų centrus akylai stebi trys tarptautinės organizacijos: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Finansinio stabilumo forumas, Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupė. Šios institucijos išanalizavo maždaug 50 lengvatinės prekybos pasaulio teritorijų.

Su nesąžininga konkurencija kovojanti EBPO paskelbė juodąjį lengvatinės prekybos valstybių sąrašą, į kurį pateko trisdešimt šalių. Su tokiose teritorijose registruotomis įmonėmis sudaryti sandoriai laikomi įtartinais. Neseniai EBPO perspėjo Malaiziją, Kosta Riką, Filipinus ir Urugvajų, kad jeigu šios valstybės neteiks informacijos ir nesilaikys kitų bendradarbiavimo sąlygų, jos bus įtrauktos į juodąjį sąrašą. Šios valstybės tuoj pat įsipareigojo imtis priemonių, kad atitiktų tarptautinius mokesčių standartus.

"EBPO – prestižinė organizacija, jos sudarytų sąrašų paisoma, niekas nenori į juos pakliūti, nes tai kenkia prestižui", – tvirtino Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus vedėja Sigrida Mulevičienė.

Po didinamuoju stiklu

Ar gali būti, kad netrukus pasaulyje apskritai neliks nei lengvatinės prekybos zonų, nei galimybių pasinaudoti mokesčių lengvatomis? Ne, įsitikinęs Marius Laurinaitis, Mykolo Romerio universiteto lektorius. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautinės organizacijos kovoja tik su juodosiomis lengvatinės prekybos šalimis, o skaidriai dirbančios valstybės galės išlaikyti mokesčių lengvatų zonas.

"Apskritai lengvatinės prekybos zonos nėra kenksmingos – tai teritorijos, kuriose taikomos lengvatinių mokesčių sąlygos ir leidžiama įmonėms sutaupyti", – aiškino dėstytojas ir pridūrė, kad tokiose teritorijose registruota labai daug didelių prestižinių pasaulio bendrovių, tarp jų – "Coca-Cola", "Microsoft".

Tačiau pasaulio valstybės siekia, kad vadinamosiomis baltosiomis lengvatinės prekybos šalimis nepasinaudotų šešėlinis verslas, kuris įvairiais būdais siekia legalizuoti nelegaliai uždirbtus pinigus.

Vyksta nuolatinė kova

Į mokesčių rojus vis dažniau krypsta ir Lietuvos verslininkų akys. Su bandymais išvengti mokesčių pasitelkus lengvatinės prekybos bendroves nuolat susiduria Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai.

"Įformindami sandorius su lengvatinės prekybos įmonėmis, mokesčių mokėtojai tokių tarpininkų sąskaitose palieka dalį apmokestinamųjų pajamų, taip išvengdami mokesčių", – konstatavo VMI Kontrolės departamento direktorius Artūras Klerauskas.

Taip, anot jo, iš legalios apyvartos išimti pinigai vėliau gali būti panaudoti kokiai nors neteisėtai veiklai finansuoti, pavyzdžiui, turint korupcinių tikslų.

Legali pinigų plovykla

Mokesčių rojų siūlančios valstybės ne tik leidžia legaliai sumažinti mokesčius, bet ir suteikia puikų šydą įtartinos reputacijos asmenims ar jų grupėms. Tokių asmenų valdomos įmonės per lengvatinės prekybos bendroves plauna pinigus ir dažniausiai lieka nenubaustos.

"Išsiaiškinti ir konstatuoti pinigų plovimo atvejį yra nepaprastai sudėtinga. Juridinės procedūros retai būna veiksmingos, trunka kelerius metus, beveik visos bylos pasmerktos žlugti, – apgailestavo finansinius nusikaltimus tiriantis pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Net nuvažiavus į įmonės registracijos šalį nepavyksta surinkti pakankamai įrodymų, nes informacija apie tikruosius akcininkus, savininkus, valdytojus neprieinama."

Bene dažniausiai pinigai legalizuojami pasinaudojus tarpininkais. Tokiu atveju lengvatinės prekybos zonoje asmuo įsigyja įmonę. Jos vardu per fiktyvius statytinius nusikaltėlis atidaro kelias banko sąskaitas skirtingose valstybėse. Vėliau tie pinigai išgryninami ir tampa švarūs. Kitas mechanizmas: už juodus pinigus lengvatinės prekybos įmonės vardu perkami legaliai veikiantys ūkio subjektai, pavyzdžiui, pramonės įmonės. Yra ir kitų, subtilesnių būdų legalizuoti neskaidrias lėšas. Kartais į pinigų plovimo procesą įtraukiami sąžiningi verslininkai, tačiau dažniausiai nusikalstamoje schemoje dalyvaujančių įmonių vadovams tikrieji sandorių tikslai būna žinomi.

A.Klerauskas pastebi, kad palyginti dažnai pasitelkiamas ir dar vienas būdas nešvariems pinigams išplauti – sudaroma fiktyvi paskolos sutartis, pagal kurią lengvatinės prekybos bendrovė tariamai suteikia neprocentinę paskolą įmonei ar fiziniam asmeniui.

Prestižo nebereikia

Finansines machinacijas narpliojantys teisėsaugininkai nerimauja, kad iki šiol skaidriai dirbę Lietuvos verslininkai mezga ryšius su lengvatinės prekybos bendrovėmis. Priežasčių toli ieškoti nereikia – akivaizdu, kad naktį Seimo sukonstruoti papildomi mokesčių gniaužtai duoda ne tokių vaisių, kokių tikėtasi.

"Įmonės ėmė slėpti pajamas. Nemaža dalis bendrovių, iki šiol mokėjusių visus mokesčius, pradeda bendradarbiauti su lengvatinės prekybos bendrovėmis, nes jos suteikia galimybę sumažinti mokesčius, išsaugoti uždirbtą pelną", – dienraščiui tvirtino kalbintas pareigūnas.

Pastebima, kad lengvatinės prekybos centrai vis daugiau tarnauja prekybos tarpininkams ir paslaugų sektoriui – gausus pelnas sugula lengvatinių mokesčių zonose, tiksliau – lengvatinės prekybos įmonių sąskaitose.

Mafija vėl suklestės?

Sunkmetis sukuria terpę klestėti ne tik finansiniams nusikaltimams ir šešėliniam verslui. Iki organizuoto nusikalstamumo – tik vienas žingsnis.

"Mafija Lietuvoje veikia. Jos nenustojo veikusios ir turi tam tikrų sąsajų su kai kuriais verslo subjektais. Jie stebimi, todėl konkrečiau kalbėti negaliu", – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas ir pridūrė, kad giliausiai šaknis Lietuvoje yra įleidusios Rusijos nusikalstamos organizacijos.

Specialiosioms tarnyboms visuomet didelių įtarimų kelia lengvatinės prekybos bendrovės, siekiančios privatizuoti strateginius objektus, nes už jų nugarų gali stovėti nusikalstamo pasaulio atstovai.

Teisėsaugininkų dėmesį jau patraukė Kauno Daktarų nusikalstamos grupuotės autoriteto Henriko Daktaro sūnaus neseniai įkurta įmonė "Daktaras Invest". Galbūt tokia jau tam tikrą aurą turinti įmonė netrukus pradės teikti konsultavimo ar apsaugos paslaugas? Gal sunkmečiu išaugus nusikalstamumui per tokią įmonę bus galima legaliai susirinkti mokestį už, nusikalstamo pasaulio žargonu tariant, "stogą"? Tokias ir kitokias versijas jau svarsto pareigūnai.

Šešėlinė ekonomika gaji

A.Klerausko teigimu, VMI itin atidžiai stebi įmones, turinčias sąsajų su mokesčių rojui priklausančiomis valstybėmis, esą kreipiamas dėmesys į visus įvykdytus sandorius su įmonėmis, registruotomis šalyse, kurios įtraukos į oficialų tikslinių teritorijų sąrašą.

Tikslios statistikos, kiek pinigų valstybė praranda dėl lengvatinės prekybos įmonių veiklos, VMI nekaupia, tačiau manoma, kad šešėlinei ekonomikai tenka didelė dalis. Iš 2007 m. metinių pelno deklaracijų matyti, kad 1,7 tūkst. šalies mokesčių mokėtojų (ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys) turėjo sandorių su tikslinėse teritorijose registruotais asmenimis.

Pagrindinė priemonė kovoje su šešėliniu verslu – kuo platesni informaciniai mainai tarp valstybių ir jų kompetentingų institucijų. Svarbu didinti ir finansinių institucijų skaidrumą. VMI darbą palengvino ir šįmet įsigaliojusios Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos, nustačiusios papildomus reikalavimus finansų įstaigoms teikti informaciją apie įtartinas asmenų pinigines operacijas, kad būtų galima identifikuoti jas vykdžiusius asmenis ir įvertinti jų veiklos teisėtumą.

Plauna mundurą

Pastaraisiais metais vis daugiau lengvatinės prekybos ių zonų ir čia dirbančių įmonių stengiasi atsikratyti finansinių machinacijų šešėlio.

"Per pastaruosius trejus metus lengvatinės prekybos valstybių tradicijos labai pasikeitė. Jų finansinės operacijos tapo skaidrios, mokesčių inspektoriai gali jas kontroliuoti, gauti informacijos, išaiškinti, kas yra tikrasis naudos gavėjas. Daugiau pasitikima ir pačiomis lengvatinėmis prekybos bendrovėmis", – teigė M.Laurinaitis.

Net Šveicarijos bankai buvo priversti panaikinti vadinamąsias juodąsias sąskaitas, kuriose dar visai neseniai galėjo laikyti pinigus viešintis nenorintys asmenys.

Pašnekovas nemato nieko bloga, jeigu Lietuvoje veikiančios bendrovės nusprendžia bendradarbiauti su lengvatinės prekybos įmonėmis: "Svarbiausia, kad jos neužsiimtų įvairiomis machinacijomis. Tačiau jeigu bendrovė veikia oficialiai, kodėl verslas negalėtų pasinaudoti mokesčių lengvatomis? Sakykim, jeigu mūsų šalies įmonė dirba su partneriais užsienyje ir atsiskaito per tarptautinius bankus, o pinigai net neateina į Lietuvą, tai jie gali likti lengvatinės prekybos bendrovės sąskaitoje, kad Lietuvoje nereikėtų mokėti mokesčių."

M.Laurinaitis pripažįsta, kad verslui ėmus bendradarbiauti su lengvatinės prekybos bendrovėmis, nukenčia valstybė ir jos biudžetas, tačiau įmonės gali rinktis tokias veiklos sąlygas, kokias diktuoja esama rinkos padėtis.

Pramonininkai prieš šešėlį

Daugiau kaip 2,7 tūkst. šalies įmonių vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija skelbia besivadovaujanti garbingo verslo kodeksu, pagal kurį vengti mokėti mokesčius yra didelė nuodėmė. Šios konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas sakė, kad lengvatinės prekybos teritorijose registruotos įmonės kelia įtarimą, nes tikėtina, kad tokį veiklos modelį pasirinko siekdamos išvengti mokesčių.

"Mokesčių rojų valstybės yra erdvė šešėliniam verslui, o šešėlis yra blogai. Mes už tai, kad mokesčių sistema būtų skaidri, o mokesčius mokėtų visi, kad nebūtų pogrindinio verslo, nes kai kas nors nesumoka, daugiau sumokėti turi kiti, dirbantys sąžiningai", – samprotavo M.Aleliūnas. Esą nieko bloga, jeigu įmonė turi sąskaitų Šveicarijos ar Liuksemburgo bankuose, svarbu, kad tie pinigai būtų švarūs, kad būtų sumokėti mokesčiai.

Tai, kad mūsų šalyje šešėliniam verslui tenka maždaug 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra ydinga – valstybė, anot konfederacijos atstovo, turėtų užimti tvirtesnę poziciją, kad to neliktų. Šešėlinis verslas užteršia valstybės ekonomiką ir kol jis bus gajus, naivu tikėtis mažesnių mokesčių ar spartesnio progreso.

"Dabar yra taip: sąžiningai mokesčius mokantis verslininkas yra kvailas ir vos išgyvena, o šešėlinę buhalteriją turintys išlošia", – sakė M.Aleliūnas. Jo nuomone, didžiausia problema yra "atkatai". Esą jie mūsų valstybėje jau tapę norma.

Sąsajos su lengvatinės prekybos bendrovėmis

EBSW. Skandalingai pagarsėjęs koncernas EBSW veiklą pradėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Įmonių grupė supirkinėjo tarybinėmis sąlygomis gerai dirbusias bendroves ir žadėjo didelį pelną investuojantiems į jas. Dauguma tų bendrovių vėliau bankrutavo, o EBSW prezidentas Gintaras Petrikas nuo teisinio persekiojimo pabėgo į užsienį. Prasidėjus krachui EBSW veikėjai pinigus ėmė slapstyti užsienyje. Dalį lėšų, patekusių į tokias valstybes kaip Danija ir Latvija, prokuratūrai pavyko susigrąžinti, nes su tomis valstybėmis pasirašytos teisinio bendradarbiavimo sutartys. Didžioji dalis lėšų buvo pervestos į įvairias lengvatinės prekybos bendroves, kurių Lietuvos teisėsaugai pasiekti nebuvo įmanoma. EBSW prezidentas kaltinamas iššvaistęs koncerno turtą ir pasisavinęs apie 80 mln. litų Lietuvos gyventojų indėlių.

KLASCO. 2007 m. VMI inicijavo tarptautinį tyrimą, kai įtarė, jog Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), parduodama dalį verslo bendrovei Klaipėdos terminalo grupei, pasinaudojo lengvatinės prekybos bendrovių tarpininkavimu. Buvo manoma, kad pasinaudojus lengvatinės prekybos bendrovėmis vengta mokėti mokesčius. Beveik dvejus metus trukusį ginčą nutraukė Vilniaus apygardos administracinis teismas. VMI išsireikalavo rekordinę 4,2 mln. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, baudų ir delspinigių sumą, kurią KLASCO buvo priversta sumokėti į valstybės biudžetą.

Kas yra kas

Lengvatinės prekybos įmonė – tai sąvoka, apibūdinanti ypatingą organizacijos ir juridinį įmonės statusą, kuris padeda sumažinti mokesčius. Paprastai toks statusas susijęs su griežtais reikalavimais vykdyti gamybos, prekybos, paslaugų ar kitą veiklą už tos jurisdikcijos (teritorijos), kurioje ši lengvatinės prekybos įmonė registruota, ribų. Tik vykdant reikalavimus įmonė yra atleidžiama nuo visų arba daugumos mokesčių.

Įstatymai dažnai reikalauja, kad lengvatinės prekybos įmonės būtų valdomos už registravimo jurisdikcijos ribų ir negali vykdyti jokios veiklos teritorijoje, kur yra registruota. Iš čia kilęs angliškas terminas "offshore", reiškiantis "už kranto".

Lengvatinės prekybos įmones galima registruoti jurisdikcijose, kurių įstatymai apibrėžia jų ypatingą statusą. Dažniausiai tai nedidelės valstybės, buvusios ar esamos kolonijos ar kitos savivaldos mokesčių srityje plačias teises turinčios teritorijos. Lengvatinės prekybos įmones įmanoma registruoti ne tik Gibraltare, Andoroje, bet ir JAV, Kanadoje, Šveicarijoje, Olandijoje.

Vykdomos finansinės operacijos pasinaudojant lengvatinės prekybos bendrovėmis yra visiškai teisėtos tol, kol neįrodytas tokių operacijų nusikalstamas tikslas ir neteisėta veika.

Lengvatinės prekybos centrai ir jurisdikcijos yra pagrindinė grandis, naudojama plaunant nešvarius pinigus. Šiuo metu bendrovės, registruotos lengvatinio apmokestinimo zonose ir šalyse, kontroliuoja apie 40 proc. pasaulio finansų rinkos.

Vienos lengvatinės prekybos bendrovių kūrimo paslaugas oficialiai siūlančios įmonės vadovė, nepanorusi skelbti savo pavardės:

Dėmesys mūsų siūlomoms paslaugomis didėja – vis daugiau Lietuvos verslininkų ieško galimybių bendradarbiauti su lengvatinės prekybos bendrovėmis. Dažniausiai mūsų paslaugomis naudojasi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, bet teiraujasi ir stambių bendrovių vadovai. Bendradarbiauti su lengvatinės prekybos bendrovėmis gali būti naudinga ne kiekvieno sektoriaus įmonėms, daugiausia naudos gali turėti importo ir eksporto operacijas teikiantys verslininkai arba įmonės, veikiančios trečiosiose šalyse. Sunku įvertinti, kiek mažiau mokesčių turėtų sumokėti su lengvatinės prekybos bendrovėmis bendradarbiaujantys verslininkai, nes viskas priklauso nuo konkrečios veiklos srities, nuo partnerių ir nuo šalių, kuriose įmonė vykdo veiklą.

Andora
Angilija
Antigva ir Barbuda
Aruba
Bahamos
Bahreinas
Belizas
Bermudų salos
Didžiosios Britanijos Mergelių salos
Kaimanų salos
Kuko salos
Dominikos Respublika
Gibraltaras
Grenada
Liberija
Lichtenšteinas
Maršalo Salos
Monakas
Montseratas
Nauru
Olandijos Antilai
Niujės salos
Panama
Sent Kitsas ir Nevis
Sent Lusija
Sent Vinsentas ir Grenadinai
Samoa
San Marinas
Terkso ir Kaikoso salos
Vanuatu

Šaltinis: EBPO
* Tarptautinius mokesčių standartus pripažinusios, bet jų nesilaikančios jurisdikcijos