Atrodo, kad būtent taip mano arba neketina sulaukti senatvės nemenka dalis dirbančių žmonių, šiandien neturinčių nei valstybinio socialinio, nei privataus pensijų draudimo, taigi ir nekaupiančių būsimai pensijai.

Be pensijos – šimtai tūkstančių

SEB bankas įspėja, kad net trečdalis darbingo amžiaus žmonių, arba apie 660 tūkst., neturi valstybinio socialinio draudimo. Tai reiškia, kad nekaupia stažo, reikalingo senatvės pensijai gauti.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai atkreipia dėmesį, kad banko pateikti skaičiai pernelyg drastiški. Šalyje yra per 2,1 mln. darbingo amžiaus žmonių, tačiau tokiais laikomi visi sulaukę 16 metų ir dar ne pensinio amžiaus. Praėjusių metų pabaigoje apsidraudusiųjų visų rūšių draudimu buvo 1,467 mln. Tai reiškia, kad bankas į neapsidraudusiųjų gretas įskaičiavo ir nuteistus, neįgalius asmenis, mokinius ir studentus, kurie dar trina mokslo įstaigų suolus ir nesuka galvos dėl pensijos.

Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad šalyje gali būti apie 200 tūkst. žmonių, kurie sulaukę pensinio amžiaus negaus senatvės pensijos ir galės pretenduoti nebent tik į šalpos pensijas. Didžioji jų dalis – dirbantys pagal autorines sutartis ar ūkininkai.

Paguodos prizas

Tačiau net ir apdraustieji, turintys pensijai gauti reikalingą 30 metų darbo stažą, senatvėje iš valstybės gautų pensiją, prilygstančią vos trečdaliui dabartinių pajamų. Tokios pensijos pakanka tik būtiniausioms reikmėms, o norint gyventi nejaučiant didesnių nepriteklių pensija turėtų siekti 70–80 proc. buvusių pajamų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 755 litai, o vidutinis atlyginimas atskaičiavus mokesčius perkopė 1700 litų.

Bendrovės "SEB investicijų valdymas" generalinis direktorius Jonas Iržikevičius tikino, kad norėdami išvengti finansinių bėdų senatvėje dabartiniai trisdešimtmečiai jau šiandien turi susirūpinti būsima pensija. Pasak jo, papildomai kaupti pensiją aktualiausia dirbantiems pagal autorines sutartis ir su verslo liudijimais. Pastarieji "Sodrai" moka tik tiek įmokų, kad gautų pagrindinę pensiją, šiuo metu lygią 360 litų.
Santaupas padidins investavimas?

Savanoriškai kaupti pensijai būtina ir tiems, kas norėtų senatvėje gauti pensiją, prilygstančią dabartinėms pajamoms. Dalyvavimas antroje pensijų pakopoje, kai "Sodra" dalį lėšų perveda į privačius pensijų fondus, leidžia pensiją pasididinti iki 50 proc. dabartinių pajamų. Likusią dalį galima sukaupti pasitelkus kitas ilgalaikes kaupimo priemones ir joms skiriant apie 10 proc. atlyginimo.

"Dirbantiems pagal darbo sutartis pensiją geriausia kaupti naudojantis investavimo priemonėmis, kurioms taikoma mokestinė lengvata. Likusiems geriau naudotis kitomis ilgalaikio kaupimo priemonėmis, tarkime, kas mėnesį pervedant numatytą sumą į investicijų fondus", – patarė J.Iržikevičius.

Tačiau matydami pastarųjų metų pensijų ir investicijų fondų investavimo rezultatus galime ir suabejoti galimybe papildomai sukaupti senatvei investuojant. Gerai, jei iš investavimo srities pavyks pasitraukti per patį rinkų kilimo piką. Tačiau jei tektų trauktis rinkoms krentant, galima netekti milžiniškos gyvenimo santaupų dalies.

"Sodra" informavo, kad dirbantys pagal autorines sutartis gali sudaryti sutartis su "Sodra" ir savo lėšomis mokėti socialinio draudimo įmokas – taip kaupti pensijai. Tokiose sutartyse galima numatyti, nuo kokios sumos bus skaičiuojamos draudimo įmokos.