Seimui siūloma centralizuotai valdyti valstybės biudžeto lėšas

Seimas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančiai naujai Valstybės iždo įstatymo redakcijai ir susijusių įstatymų pataisoms: už balsavo 61, prieš – 4, susilaikė 48 parlamentarai.

Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 9 dieną.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiuo metu valstybės piniginiai ištekliai valdomi decentralizuotai, mokėjimams iš iždo Finansų ministerija naudojasi Lietuvos banko infrastruktūra, o  biudžetinės įstaigos ir organizacijos turi sąskaitas komerciniuose bankuose.

„Tokiu būdu Finansų ministerijai neprieinama informacija apie lėšų likučius ir laikinai laisvas lėšas komerciniuose bankuose atidarytose sąskaitose, nesudaromos galimybės šias lėšas panaudoti valstybės piniginių išteklių srautams balansuoti bei mažinti skolinimąsi valstybės vardu. Be to, patiriami ir papildomi kaštai už sąskaitų administravimą ir mokėjimo pavedimus“, – Seime sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, įdiegus valstybės iždo bendrosios sąskaitos valdymo modelį, kuris taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, mažėtų trumpalaikis skolinimasis ir jo sąnaudos, banko sąskaitų administravimo ir mokėjimų operacijų išlaidos, būtų geriau valdoma kredito bei lėšų praradimo rizika.

Tai pat siūloma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo, „Sodros“ biudžetų ir jų rezervų, Pensijų anuitetų fondo lėšos būtų laikomos valstybės iždo sąskaitose.

„Siūloma nustatyti, kad valstybės ižde būtų atidaromos dviejų tipų sąskaitos. Tai valstybės iždo pagrindinė sąskaita, kuri būtų naudojama valstybės biudžete patvirtintiems asignavimams finansuoti, valstybės pinigų fondų veiklai, taip pat visiems su valstybės skolos įstatymu ir kitų įstatymų įgyvendinimu atsirandantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti“, – aiškino ministrė.

Pasak jos, antro tipo valstybės iždo sąskaitos būtų skirtos biudžetinėms ir kitoms valstybės įstaigoms, valdančioms skatinamąsias finansines priemones arba fondus, kaupiančioms arba naudojančioms  valstybės finansines lėšas.

Galimybę lėšas laikyti valstybės iždo sąskaitose turės ir savivaldybės, tačiau, anot G. Skaistės, tai nebus prievolė. Tokia prievolė nenumatoma ir valstybinėms aukštosioms mokykloms.

Kartu su Valstybės skolos įstatymo pataisomis išplečiamos valstybės skolinimosi galimybės.

„Yra numatyta papildoma galimybė lėšas investuoti ir dėti į indėlius net tik komerciniuose bankuose, kaip yra dabar, bet ir keistis lėšomis su kitų užsienio valstybių iždo valdymo modeliais. Pavyzdžiui, galėtume suteikti indėlį Slovėnijos ar kokios kitos šalies iždo sistemai, kai jiems trūksta pinigų, tokia galimybė būtų numatyta gauti ir mums“, – teigė G. Skaistė.