Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė 93 Seimo nariai, keturi susilaikė, o balsavusių prieš nebuvo.
Užsienio reikalų ministerijos paruošti pakeitimai numato apribojimus įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), jei šis yra šalia strategiškai svarbių objektų.
Pagal siūlomą tvarką, tokiose teritorijose NT negalėtų įsigyti leidimų gyventi Lietuvoje neturintys Baltarusijos piliečiai ir jiems priklausantys juridiniai asmenys. Rusų galimybės pirkti NT Lietuvoje apribotos anksčiau.
Ribojimai nebūtų taikomi, jei nuosavybės teisė įgyjama paveldėjimo būdu.
Zona, į kurią patenka NT objektai, yra numatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme.
„Naujo ribojimo tikslas – reikšmingai sumažinti riziką ir užkirsti kelią galimoms žvalgybinėms, stebėjimo ar kitoms veikloms, kurios gali būti vykdomos pasinaudojant įgytu nekilnojamuoju turtu šalia nacionaliniam saugumui skirtų objektų“, – kalbėjo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas.
„Taip pat sumažinti galimybes naudoti nekilnojamąjį turtą kaip priemonę remti hibridines operacijas, įskaitant karinių pratybų stebėjimą, kariuomenės judėjimo sekimą, informacijos rinkimą ar provokacijų organizavimą“, – pabrėžė jis.
Anot viceministro, panašius ribojimus jau yra nustačiusios Latvija, Estija ir Suomija.
Už balsuoti kvietęs opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad norint išvengti žvalgybinių rizikų, toks saugiklis privalo būti įdiegtas.
Registrų centro šių metų gegužės duomenimis, apie 5,1 tūkst. Rusijos piliečių ir beveik 2,8 tūkst. Baltarusijos piliečių, turinčių leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, jau yra įsigiję NT šalyje, įskaitant NT šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų.
Pakeitimais, be kita ko, siūloma į šalį neįleisti Rusijos aneksuotose ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose švietimo, kultūros, sporto, meno veiklą vykdančių ar vykdžiusių fizinių bei juridinių asmenų.
Taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai remiančių Kremliaus pradėtą karą, jame dalyvavusių.
„Norime užkirsti kelią švietimo, sporto, kultūros ar mokslo, meno ar pramogų veiklą išnaudoti propagandai, istorijos iškraipymui ir naratyvų formavimui, siekiant paveikti Lietuvos visuomenę, išnaudoti šias sritis kaip politinį instrumentą“, – aiškino V. Verbickas.
Ribojimai nebūtų taikomi tiems, kurie minėtose teritorijose „aiškiai veikė prieš agresiją, okupaciją ar aneksiją, viešai demonstravo nepritarimą šiems veiksmams ir savo veikla objektyviai neprisidėjo prie okupacinės valdžios interesų įgyvendinimo“.
Taip pat siekiama neįsileisti tų, kas imasi veiksmų arba politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui bei nepriklausomybei, kenkiama saugumui.
Ministerija siūlo, kad norintieji atvykti į Lietuvą privalėtų pasirašyti viešai skelbiamą deklaraciją, kurioje smerktų Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei reikštų paramą jos teritoriniam vientisumui – atsisakymas pasirašyti šį dokumentą užkirstų kelią veiklai šalyje.
Jei minėtos aplinkybės nebūtų nustatytos, Rusijos ir Baltarusijos atstovai galėtų veikti Lietuvoje tik kaip neutralūs dalyviai, neatstovaujantys savo pilietybės valstybei.
Seimui pritarus, Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1-osios. Iki tol sudarytos viešosios veiklos sutartys turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos iki 2027 metų vasario pabaigos.
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų – juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių, Rusijos ir Baltarusijos, piliečių tam tikras teises.
Iki šiol Lietuva priimdavo atskirus sprendimus uždrausti į Lietuvą atvykti keliems Vladimiro Putino režimą palaikantiems, Rusijoje ar Kryme koncertavusiems atlikėjams.
Olekas palaiko NT pirkimo ribojimus rusams ir baltarusiams: tai reikalinga saugumui užtikrinti
Seime antradienį planuojant teikti siūlymus griežtinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad šios Vyriausybės iniciatyvos didintų šalies saugumą.
„Aš manau, kad tie pasiūlymai, kurie yra teikiami, yra teisingi, palaikytini. (…) Tos papildomos priemonės, kurios dabar yra teikiamos, jos yra reikalingos, kad mes būtume saugesni “, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Olekas.
Šiuo metu Baltarusijos piliečiams galioja nacionalinės sankcijos – sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka.
Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį.
Seimui antradienį teikiamas siūlymas apriboti teisę leidimą gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų.
Dabar ribojimas taikomas Rusijos piliečiams, kurie neturi leidimo gyventi šalyje, ir su jais susijusioms įmonėms – projektu numatoma analogišką ribojimą taip pat įvesti Baltarusijos piliečiams ir su jais susijusiems juridiniams asmenims.
Taip pat numatoma įvesti apribojimus Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų viešajai veiklai švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, meno bei pramogų srityse – tiems subjektams, kurie remia agresiją prieš Ukrainą, represijas, pažeidžia šios šalies suverenitetą ar neatitinka kitų įstatyme nustatytų kriterijų.
Šiuo metu teisiškai privalomų ribojimų viešajai veiklai šiose srityse nėra.
Numatoma įpareigoti veiklos organizatorius užtikrinti šių ribojimų laikymąsi ir viešinti atitinkamą informaciją, nors reikalavimus atitinkantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams tokioje veikloje siūloma leisti dalyvauti kaip neutraliems dalyviams, neatstovaujant savo valstybei.
(be temos)