Seimas svarstys, ar leisti vėjo elektrinių plėtrą be gretimų sklypų savininkų sutikimo

Už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas balsavo 54 Seimo nariai, 24 buvo prieš, dar 27 susilaikė.

Pasak jas inicijavusių parlamentarų Justino Urbanavičiaus ir Romualdo Vaitkaus, šiuo metu vėjo ir saulės elektrinių plėtra per daug teisiškai reglamentuojama, todėl lėtėja. Seimo nariai projektą inicijuoja tikslu plėtrą skatinti.

Parlamentarai siūlo vėjo elektrines laikyti valstybinės reikšmės objektais, kad joms statyti nereiktų gauti greta esančių sklypų savininkų sutikimo, už tai numatant kompensacijas. Jos būtų skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Vėjo elektrinių plėtra būtų priskiriama viešojo intereso atvejams. Dabar statant elektrines reikia gauti sutikimus savininkų tų sklypų, kurie patenka į sanitarinę zoną. Iš tikrųjų ne visuomet lengva tuos savininkus surasti. (...) Su nemaža dalimi įmanoma pasirašyti, tačiau likusieji pradeda derėtis, iškelia neadekvačias kainas ir stabdo elektrinių plėtrą“, – projekto motyvus parlamentarams paaiškino J. Urbanavičius.

Sanitarinėmis zonomis laikomos teritorijos aplink taršos šaltinius, kuriose vykdoma ūkinė veikla, gali daryti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys abejojo, ar vėjo jėgainės gali būti priskirtos prie valstybinės reikšmės objektų, tokių kaip geležinkeliai ar dujotiekiai, kadangi jas plėtoja privatus verslas.

G. Kindurio kolega frakcijoje Valius Ąžuolas pabrėžė, esą vėjo jėgainių statytojai neretai plėtrą vykdo neskaidriai ir tą stabdo tik su „pasityčiojančia“ 100–1000 eurų išmoka nesutinkantys kaimyninių sklypų savininkai. Jis klausė, ar projekto iniciatoriai nebuvo paveikti verslo atstovų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė sutiko, kad projektu siūloma menkinti žemės savininkų teises į savo pačių žemę, kadangi jiems skiriamos kompensacijos gali būti neadekvačios.

„Jūs menkinat savininko visas teises į savo žemę: „atėjau, sanitarinių zonų nereikia, galėsiu pastatyti ir jūs gausite ne rinkos kainą, o kiek paskaičiuos, tiek ir bus nustatyta“, – kalbėjo parlamentarė.

Savo ruožtu po balsavimo pasisakęs konservatorius Jurgis Razma stebėjosi, kad pateikimo stadiją įveikė projektas, kuriuo siūloma neleisti žemės savininkams pasipriešinti galimiems verslo planams kaimynystėje statyti garso taršą skleidžiantį objektą.

„Jeigu jūsų kaimynas už kelių šimtų metrų nuo jūsų sklypo sugalvos pastatyti 5,5 MW jėgainę 250 metrų aukščio, tai jūsų sutikimo nereikės. Ir tokia statyba prilyginta geležinkelio ar dujotiekio statybai, kur suprantam, kad negalime vingiuoti kažkaip“, – kritiką išsakė jis.

Projektą teikę parlamentarai dar siūlo leisti įrengti saulės šviesos energijas ant kultūros paveldu laikomų pastatų stogų ar fasadų, jei jie yra valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar biosferos rezervatuose. Pasak J. Urbanavičiaus, tam leidimą, įvertinus galimą žalą, duotų už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos.

Kaip projekto aiškinamajame rašte nurodo jo iniciatoriai, būtina kelti ambicingesnius tikslus suvartoti ir pasigaminti daugiau elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kad iki 2030 m. 50 proc. visos šalyje suvartojamos elektros būtų iš jų.

Toliau pataisos bus svarstomos Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetuose, parlamentas taip pat prašys Vyriausybės išvados ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo.