Seimas svarsto keisti žemės savininkams svarbų dokumentą

Antradienį Seimui šią iniciatyvą pateikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto narys, liberalas Viktoras Pranckietis sakė, kad fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę, todėl siūloma atsisakyti šios perteklinės administracinės naštos.

„Įsta­ty­mas at­pa­lai­duo­tų žmo­nes nuo įsi­pa­rei­go­ji­mo žy­mė­ti skly­pą fi­zi­niais ele­men­tais, t. y., su­kal­ti ko­kius nors žy­mek­lius. Riboženkliai tam­pa vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gi, nes šiais lai­kais vi­sas ri­bas jau nu­sta­to­me GPS“, – pateikdamas įstatymo pataisas sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, jei­gu sklypo sa­vi­nin­kas no­rės, jis ga­lės riboženklius turėti arba jų atsisakyti.

„Da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me sa­ko­ma: jei­gu kas nors ri­bo­žen­klį pa­nai­ki­no, tai žemės sa­vi­nin­kas lie­ka kal­tas. Bet nieka­da ne­bū­na at­sa­ky­ta į klau­si­mą, ku­rį sa­vi­nin­ką rei­kė­tų baus­ti, jei­gu ri­bo­žen­klis yra tarp dvie­jų skly­pų. Jeigu kaž­kas va­žia­vo tech­ni­ka ir su­spau­dė ri­bo­žen­klį gi­lyn, jo ne­bė­ra, žemės savininkas ga­li gau­ti bau­dą nuo 70 iki 140 eu­rų, jei­gu to ri­bo­žen­klio ne­at­sta­to. Ži­nau, kad bu­vo tokių at­ve­jų, kai į tuos stry­pus trak­to­riai prasidūrė padan­gas“, – sakė V. Pranckietis.

Jis pastebėjo, kad riboženklio kuo­liu­kas yra nuo 40 iki 60 cen­ti­met­rų il­gio, tad iš šla­pios že­mės jį ga­li kas nors iš­rau­ti.

V. Pranckietis taip pat aiškino, kad, pavyzdžiui, viena matininkų įmonė per metus sukala apie 2 tūkst. riboženklių. Jam pritardamas Seimo demokratas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad tai – tūks­tan­čiai to­nų metalo ir dau­gy­bė plas­ti­ko.

Bet nieka­da ne­bū­na at­sa­ky­ta į klau­si­mą, ku­rį sa­vi­nin­ką rei­kė­tų baus­ti, jei­gu ri­bo­žen­klis yra tarp dvie­jų skly­pų.

„Tai gal­būt vie­to­je tų plas­ti­kų ir me­ta­lo pa­so­din­ki­me po me­dį, ąžuo­lą, ku­ris tik­rai gal­būt 1 tūkst. me­tų paženklins tą ri­bą ir bus tik­rai daug ge­riau. (...) Nemanau, kad rei­kė­tų tą me­ta­lą ir plas­ti­ką kal­ti į kiek­vie­ną sklypo kam­pą. O jei­gu skly­pas tu­ri ir dau­giau kam­pų, kar­tais rei­kia 10 ir 15 žy­me­nų. Vis tik tur­būt rei­kė­tų ženg­ti žings­nį pro­gre­so lin­kme ir at­si­sa­ky­ti ypač ne­adek­va­taus da­ly­ko – bau­dos – už tų žy­me­nų kar­tais kaž­ko­kį netyči­nį su­nai­ki­ni­mą“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.

Jam pritarė kitas to komiteto narys, konservatorius Kazys Starkevičius.

„Vasarą vi­suo­se por­ta­luo­se pa­si­ro­dė straips­niai, kad Sta­ty­bos ins­pek­ci­ja griež­tai baus už neatstatytus riboženklius. Kai esa­me skait­me­ni­za­ci­jos am­žiu­je, kai vis­kas yra už­fik­suo­ta, manau, ga­li­ma ap­si­ei­ti be šių tarša­lų mū­sų že­mė­je“,  – sakė K. Starkevičius.

Tačiau projekto oponentai svarstė, ar, pa­nai­ki­nus ri­bo­žen­klius, ne­kils kon­flik­tų.

„Ar kai­my­nai pa­jėgs su­si­tar­ti ir įro­dy­ti sa­vo tei­sy­bę, kad ta ri­ba yra ta? Ar tai ne­bus pa­pil­do­ma naš­ta kvie­čiant Sta­ty­bų ins­pek­ci­ją, ap­krau­nant ją dar pa­pil­do­mo­mis pro­ce­dū­ro­mis?“ – svarstė socialdemokratas Alvydas Mockus.

„Kai ne­bus jo­kio žen­klo, ar ne­bus taip, kad kaž­kas įvažiuos į sklypą ir pas­kui sa­kys: ne­si­ma­tė, iš kur mes galėjome ži­no­ti?“ – savo ruožtu kėlė klausimą konservatorius Valdas Rakutis.

Po pateikimo iniciatyvą palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 4, su­si­lai­kė 33. Projektus svarstys Ap­lin­kos apsaugos ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai. Į plenarinę salę jis vėl atkeliaus gruo­džio 9 d.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį, ar ne. Nuo šių metų liepos įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.

Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.