- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pritarė Produktų saugos įstatymo pataisoms, numatančioms, kad baudos už produktų saugos pažeidimus turi būti didinamos.
Pataisoms posėdžių salėje pritarta vienbalsiai.
Kaip sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus, kalbant apie naująjį projektą, sveikintina tai, kad iškelti tikslai susiję su geresne produktų vartotojų apsauga. Be to, jo nuostatos priderinamos prie Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo reikalavimų.
„Mano galva, siūlomame įstatymo projekte tobuliau ir konkrečiau paskirstomos visiems tiekimo ir platinimo procese dalyvaujantiems vykdytojams: gamintojams, paslaugos teikėjams, importuotojams, platintojams ir kitiems.
Kaip rodo praktika, dabar galiojanti baudų sistema ne visada užkerta kelią tolesniems pažeidimams, nes subjektai, sumokėję baudas, toliau daro pakartotinus pažeidimus“, - kalbėjo A. Vinkus.
Projektą parengė Ūkio ministerija, po Vyriausybės pritarimo Seimo Ekonomikos komitetas jį papildė savo siūlymais.
Įstatymo pataisomis siekiama didinti baudas už pažeidimus, stiprinti vartotojų teisių apsaugą, suteikti daugiau galių rinkos priežiūros institucijoms ir sukurti aiškią produktų saugai taikomų reikalavimų ir jų laikymosi priežiūros sistemą.
Kaip teigia Ūkio ministerija, šiuo metu gamintojams nenustatyta prievolė tinkamai ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą.
Be to, pasak ministerijos, rinkos priežiūros institucijoms atliekant valstybinę produktų saugos kontrolę nesuteikta teisė patekti į gamintojų ir tiekėjų teritoriją, pastatus, patalpas, atlikti patikrinimus, o tai apsunkina institucijų darbą.
Ministerijos vertinimu, nustatytas baudų ir įspėjimų skyrimo šešių mėnesių terminas yra per trumpas nustatyti pažeidimą, atlikti tyrimą ir paskirti baudą.
Taip pat, pasak ministerijos, nustatytos baudos nėra pakankamai veiksmingos. Įmonės dažnai pakartotinai pažeidžia įstatymo reikalavimus - vien per 2017 metus tai padarė 14 įmonių.
Ūkio ministerija pasiūlė nustatyti gamintojams prievolę tinkamai ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, kad rinkos priežiūros institucijoms būtų lengviau išaiškinti reikalavimų neatitinkančių gaminių tiekėjus. Taip pat siūloma suteikti rinkos priežiūros institucijoms teisę, atliekant valstybinę produktų saugos kontrolę, patekti į ūkio subjektų, kurie gamina, tiekia produktus rinkai, teritoriją, pastatus, patalpas, atlikti patikrinimus.
Ketinama padidinti baudų dydžius už įstatymo pažeidimus. Gamintojui, importuotojui ar įgaliotam atstovui, pateikusiam rinkai pavojingų gaminių, ir platintojui, jų tiekusiam rinkai, pavojingas paslaugas suteikusiam ar teikiančiam paslaugos teikėjui būtų skiriama nuo 150 iki 2 500 (dabar nuo 144 iki 1 448) eurų bauda.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ar kitai rinkos priežiūros institucijai nusprendus uždrausti pavojingų gaminių pateikimą ir tiekimą rinkai ar pavojingų paslaugų teikimą, būtų skiriama nuo 1 000 iki 5 000 (dabar nuo 868 iki 4 344) eurų bauda.
Nevykdant reikalavimo pašalinti pavojingus produktus iš rinkos, juos susigrąžinti iš vartotojų ir sunaikinti, būtų skiriama nuo 2500 iki 6 500 (dabar nuo 1 448 iki 5 792) eurų bauda.
Jeigu pavojingi produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, būtų skiriama nuo 2 500 iki 15 000 (dabar nuo 1 448 iki 11584) eurų bauda.
Jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, būtų skiriama nuo 6 500 iki 25 000 (dabar nuo 5 792 iki 23 169) eurų bauda.
Ministerijos duomenimis, Lenkijoje ir Austrijoje už produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama iki 25 tūkst. eurų bauda (minimalus baudos dydis nenustatytas), Belgijoje - nuo 26 eurų iki 600 tūkst. eurų bauda, Rumunijoje - nuo 155 eurų iki 6 666 eurų bauda, Bulgarijoje - nuo 125 eurų iki 7 500 eurų bauda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...