Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo du liberalai – Jevgenijus Šuklinas ir Andrius Bagdonas, o susilaikė 21. 

Pakeitimais, kuriais norima atgrasyti nuo draudžiamos žvejybos tinklais, siūloma už tai bausti ne tik piniginėmis baudomis, bet ir konfiskuoti transporto priemonę, su kuria žvejai vežtų įrankius ar pagautą žuvį.

Automobilio netektų ir tie žvejai, kurie nesilaikytų limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos tvarkos: žvejotų ne laiku, ne tam skirtose vietose, sugautų per daug žuvies.

Pakeitimų iniciatorius Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad tai atgrasys gyventojus nuo brakonieriavimo.

„Aukštaitijoje prieš mėnesį sulaikytas brakonierius sulaikomas yra kiekvienais metais po kelis kartus, valstybei yra padaręs žalos už 75 tūkst. eurų ir jis toliau tą žalą daro nepaisant to, kad konfiskuojami tinklai ir valtys. Faktas, kad naudoja ir automobilį, kurio neturėdamas tikrai pagalvos, o jeigu ir negalvos, nebeturės su kuo ir kaip nuvažiuoti prie ežero ir parsivežti tinklų“,  – Seime ketvirtadienį kalbėjo L. Jonauskas.

Jis pabrėžė, kad prieš 10 metų buvo nutarta konfiskuoti medžiotojų brakonierių įrangą ir transporto priemones – kasmet iš jų konfiskuojama 10-15 automobilių.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius klausė, ar mašina būtų konfiskuojama, jeigu joje būtų tinklai, bet nebūtų žuvies – į tai L. Jonauskas atsakė, kad transporto priemonė be įrodymų nebūtų konfiskuojama.

„Transporto priemonės sankcija nepalies dėl gabenimo. Jeigu tinklai yra gabenami su įrodymais tos neteisėtos žvejybos,  gamtai padaryta žala, tada taip“, – teigė L. Jonauskas.

Dabar už draudžiamų įrankių ar, pavyzdžiui, kabliavimo naudojimą gresia 600–1,5 tūkst. eurų bauda, o už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos pažeidimus – 250–550 eurų.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, didelė žala žuvų ištekliams sudaro 12,2 proc. visų žalų, tačiau jų suma siekia 72,9 proc. Vidutinė maža žala siekia nuo 307 iki 5 951 euro (25 lydekos arba 59 karšiai, arba 6 lašišos).

2023-aisiais nustatyta 10 atvejų, kai žala žuvų ištekliams viršijo 2,45 tūkst. eurų. 2022 metais tokių atvejų buvo 35.

Nuo 2022 metų liepos nusavinamos transporto priemonės, kuriomis gabenamos pavojingos ir nepavojingos atliekos ir jomis užteršiama aplinka.