Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms ministerijos parengtoms Civilinio kodekso pataisoms: už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 8, o susilaikė 16.
Seimas taip pat pritarė lydinčiųjų Finansinių priemonių rinkų, Kolektyvinio investavimo subjektų, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymų pataisoms. Galutinis balsavimas dėl visų pakeitimų vyks spalio viduryje.
Pokyčiais, pasak ministerijos, siekiama modernizuoti šalies kapitalo rinką: pašalinant teisines kliūtis, kurios stabdo finansinių paslaugų skaitmenizavimą ir sprendimą pradėti investuoti, sukuria nelygiavertę finansų tarpininkų konkurenciją su kitų valstybių paslaugų teikėjais.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas abejojo tokiomis pataisomis – anot jo, nukentės silpnesnioji šeimos pusė, dažniausiai moteris.
„(Pataisos – BNS) realiai nušalina nuo sprendimų dėl bendro turto vieną iš sutuoktinių. Silpnoji pusė, kuri pasitiki sutuoktiniu, gali būti nuskriausta“, – Seimo posėdyje kalbėjo J. Sabatauskas.
Jo teigimu, tai galėtų būti traktuojama kaip ekonominis smurtas.
Ekonomikos ir inovacijų komitete dirbanti Birutė Vėsaitė irgi siūlė ieškoti saugiklių, kurie apsaugotų sutuoktinių interesus. Ji pabrėžė, kad vedybines sutartis sudaro tik 6 proc. besituokiančių žmonių.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad toks reikalavimas dėl sutuoktinio sutikimo neturi analogų kitose šalyse, o „valstietis“ Bronis Ropė teigė, kad dabartiniai suvaržymai naudingi tik bankams.
Seimui pataisas priėmus jos įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1-osios.
Naujausi komentarai