Seime galutinai pritarus Vyriausybės siūlymui, pensijų fondai taip pat galėtų tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones.

Numatoma apriboti, kad į nebiržinius vertybinius popierius būtų galima investuoti iki 20 proc. pensijų fondų grynųjų aktyvų, į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą – iki 30 proc. (abiem atvejais – iki 5 proc. į vieną objektą).

Bendra visų šių pensijų fondų investicijų suma negali būti didesnė kaip 40 proc. jų grynųjų aktyvų.

Taip pat būtų uždrausta investuoti į kriptoturtą ir teisę į jį suteikiančius vertybinius popierius.

Šiuo metu pensijų fondų valdytojai turtą gali investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, indėlius, kai kuriais atvejais turtas gali būti investuojamas ir rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose.

Į įmonių akcijas ar obligacijas dabar fondai gali investuoti tada, kai finansinės priemonės į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamos ne vėliau kaip per 1 metus nuo išleidimo dienos.

Po svarstymo už įstatymo projektą antradienį balsavo 106, prieš buvo 1 ir susilaikė 5 parlamentarai.

Anot Finansų ministerijos, pakeitimai labiau atlieptų pensijų fondų interesus, sudarytų galimybes jiems daugiau investuoti į šalies saugumo sektorių, lėšas nukreipti į vietinius verslus, stiprinti indėlį plečiant šalies kapitalo rinką, didintų sektoriaus atsparumą.

Teigiama, kad tai skatintų Lietuvos konkurencingumą, papildomos lėšos būtų nukreipiamos į tikslinius sektorius, pavyzdžiui, gynybos, taip pat per įvairias finansines priemones, pavyzdžiui, nacionalinio plėtros banko ILTE.

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd. eurų, tačiau tiesioginės jų investicijos šalies viduje sudaro tik apie 1,1 mlrd. eurų.

Anksčiau svarstyta, kad, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, jiems gali būti leista investuoti ir į gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas.

Seime priimta antros pakopos pensijų reforma, kuria nuspręsta palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės subsidiją prie kaupimo, tačiau kartu skatinti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje.

Plėsti pensijų fondų investicijas Lietuvoje, tokiu būdu didinant Lietuvos ekonomikos augimą ir gynybos finansavimą, siūlė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.