Iš šio fondo mokamos išmokos darbo ne dėl savo kaltės netekusiems bankrutuojančių ar nemokių įmonių darbuotojams.

Fondo pajamos kitąmet sieks 55,7 mln. eurų – 16 proc. (7,7 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2024-aisiais, išlaidos – 15 mln. eurų – 6,3 proc. (1 mln. eurų) mažiau. Pajamos išlaidas viršys 40,74 mln. eurų.

Darbdavių įmokos 2025 metais turėtų siekti 47 mln. eurų, išmokos – beveik 14,7 mln. eurų, o pajamos už investuotas laisvas lėšas – 8,2 mln. eurų. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Lino Kukuraičio teigimu, fondas yra perteklinis ir „laukia savo laiko“, kad padėtų suvaldyti krizes. Kita vertus, jis padeda valstybei daugiau skolintis.

„Dabar tie vadinamieji rezervai reikalingi fiskalinei drausmei palaikyti, nes kuo daugiau rezerve įdedi, tuo daugiau valstybė gali skolintis. Tada taip gaunasi, kad darbdaviai, sudėdami į tą fondą, sukuria sąlygas valstybei skolintis, kas, atrodo, ne taip turėtų būti“, – kalbėjo L. Kukuraitis. 

Pasak jo, jau ne kartą svarstyta, kad reikia keisti fondo taisykles: „Peržiūrėti, kokiu atveju ir kam galima skirti arba peržiūrėti darbdaviams įmokos dydį į šį fondą.“

L. Kukuraitis mano, kad fondą būtų galima panaudoti užimtumo, darbo rinkos priemonėms, pavyzdžiui, finansuoti žmonių grįžimą ar įtraukimą į darbo rinką juos perkvalifikuojant.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo pokyčiams turi pritarti šį fondą įkūrusi Trišalė taryba. 

Skirtingai negu „Sodroje“ ir PSDF, šiame fonde atskirai rezervas nekaupiamas. Tačiau 2025 metų pabaigoje numatoma, kad fonde bus 249,7 mln. eurų sukauptų lėšų.