Segalovičienė: planuojamas deficitas toliau smarkiai didins valstybės skolą

„Šiandien biudžete mes labai stipriai pasigendame to sugrįžimo plano, nes jeigu jis būtų, mes galėtume sakyti, kad elgiamės pakankamai atsakingai, valstybės finansų tvarumu rūpinamės ir rodome, kaip grįšime į šitą kelią“, – interviu „Lietuvos ryto“ televizijai penktadienį sakė I. Segalovičienė.

„Visi prioritetai nuo gynybos iki pensijų yra teisėti prioritetai, klausimas yra kitas, kaip mes tuos įsipareigojimus vykdysime ateityje ir kaip mes gyvensime būtent iš pajamų dalies“, – kalbėjo ji.

Pasak I. Segalovičienės, valstybei reikia peržiūrėti pajamas ir būtų buvę teisinga, jeigu trimečiame biudžete būtų aiškiai pasakyta, kokios pajamos bus generuojamos 2028, 2029 metais.

„2029 metų grįžimas į fiskalinę drausmę biudžete nenumatytas“, – sakė I. Segalovičienė pažymėjusi, kad planuojamas deficitas toliau smarkiai didins valstybės skolą.

„Trumpuoju laikotarpiu, 2027 metams sutaupymai, pakarpymai (išlaidų – BNS) problemos neišspręs, tą reikia daryti struktūriškai ir trims metams galima susidėlioti, nes jeigu mes patys to nesusidėliosim ir jeigu mes matysim ilgalaikį fiskalinės drausmės pažeidimą, gali ateiti Europos Komisija ir pareikalauti išlaidų stabilizavimo plano, išlaidų mažinimo plano“, – aiškino valstybės kontrolierė.

I. Segalovičienės teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra daug neteisingų lengvatų, didinančių pajamų nelygybę, nelygybę tarp žmonių bei neteisingumo jausmą.

„Taip, tai yra susiję su mokestiniais dalykais, bet tie sprendiniai, kurie su mokesčių pakeitimais buvo nepadaryti, jie mus pasiveja ir juos reikės padaryti“, – sakė kontrolierė.

„Lygiai taip pat nekilnojamojo turto mokestis, kiti ekonomikai neagresyvūs mokesčiai, iš esmės jie nebuvo sutvarkyti su mokesčių pertvarka ir norom nenorom šitie dalykai mus pasiveja“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienės teigimu, kova su šešėliu taip pat yra svarbi, tačiau priemonės turi būti realios, o ne „menamos“.

Valstybės kontrolė biudžeto projekto vertinimą planuoja paskelbti lapkričio pradžioje.

Valdžios sektoriaus, arba fiskalinis deficitas kitąmet, numatoma, sieks 3,8 proc. BVP, 2028 metais – 4,6 proc., o 2029 metais išliks arti 4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP, 2028-aisiais augti 50,7 proc., dar po metų – iki 54,3 proc. BVP.   

2027-ųjų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau. ES ir kita finansinė parama sieks 3,2 mlrd. eurų.

Norint pasiekti tikslų gynyboje, kitąmet reikia ne mažiau kaip 5,44 proc. BVP

Kitąmet suplanuotas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimas krašto apsaugai gali būti per mažas, nes neužtikrins užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Matome iš auditų, kad reikėtų 5,44 proc. tiems gynybos planams, kurie yra užsibrėžti, ir pajėgumų išvystymo planams, kokie yra užbrėžti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ji.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų.

Pasak valstybės kontrolierės, auditų duomenys rodo tiesioginę sąsają tarp finansavimo ir kritinių gynybos pajėgumų vystymo proceso bei rezultato.

„Šiandien kelia nerimą, ar sumažintas BVP procentas tikrai garantuos, kad mūsų pajėgumai bus išvystyti laiku taip, kaip įsipareigota ir sąjungininkams, ir visuomenei. Tai tikrai labai rimtas klausimas. Ir bet kokį mažinimą gynybai reikia traktuoti labai rimtai per gynybos tikslų įgyvendinimo prizmę ir per pajėgumų suformavimo prizmę“, – pabrėžė I. Segalovičienė.

Anot jos, jei pasirenkamas mažesnis BVP procentas gynybai, visuomenė turi turėti aiškų bei skaidrų atsakymą: kaip tuomet bus pasiekti visi išsikelti gynybos tikslai iki 2030 metų.

Iki šio termino Lietuva yra užsibrėžusi išvystyti nacionalinę diviziją.

Valstybės kontrolierė anksčiau atkreipė dėmesį, kad pernai planuojant trimetį biudžetą krašto apsaugai 2027 metais žadėta skirti 5,44 proc. BVP. Pasak jos, neskirti 0,44 proc. BVP sudarys beveik 400 mln. eurų.

„Jei ta pati situacija būtų 2028 metais ir 2029 metais, tai jau bus gerokai daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – rašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

„Ar ir kokių suplanuotų gynybos pajėgumų ar ginkluotės įsigijimų teks atsisakyti arba juos atidėti vėlesniems metams?“ – klausė I. Segalovičienė.

Anot jos, Valstybės kontrolės atlikti krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, viešųjų gynybos įsigijimų auditai taip pat atskleidė, kad didelę reikšmę turi pirkimų administravimo sistema.

„Tikrai daug labai derinimų vykdoma, kurie yra pertekliniai. Vietomis nesudėlioti procesai tinkamai, tai reiškia, kad atsiranda kažkokia laisvė priimti sprendimus, derinimus, beprasmius, galbūt ne visada reikalingus, apsisaugant ar dėl kitų priežasčių. Tikrai pačioje sistemoje yra labai daug kliūčių, kurios yra galbūt visai nieko, kai yra taikos metas, bet kai mums reikia greičio pirkimuose, tikrai yra pertekliniai dalykai“, – tvirtino ji.

Valstybės kontrolierė sakė, kad Krašto apsaugos ministerijai pateiktos rekomendacijos, ką derėtų keisti.

Krašto apsaugos sistemą dėl to yra kritikavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiemet gynybos biudžetas siekė 5,38 proc. BVP.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.

Didelis finansavimas siejamas su tikslais išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimui.