Ruginienės kritika prezidento siūlymui: plačiai vartų tikrai neturime atidaryti

Anot ministrės, Gitano Nausėdos pasiūlymai skatintų migrantus tik trumpam atvykti į Lietuvą.

„Man nepatinka skatinimas trumpalaikių santykių Lietuvoje. Kai mes skatiname, kad trečiųjų šalių piliečiai kuo trumpesnį laiką atvažiuotų ir labai rotuotųsi, tai jiems jokios atsakomybės nėra. Jie du–tris mėnesius čia padirba bet ką, gali baudų prisidaryti, jie bet ką gali prisidaryti, išvažiuoja į savo Uzbekistaną, Kirgizstaną ir jų ten šimtą metų nerasi. Tada ateina vėl kiti ir jie rotuojasi ir rotuojasi ir taip yra begalinis procesas“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Ruginienė.

Pasak ministrės, per trumpą laiką imigrantai neišmoktų lietuvių kalbos, neintegruotųsi į visuomenę.

„Lobizmas dėl trečiųjų šalių piliečių yra nežmoniškas ir dabar turime prezidento pataisas, kurios atveria dideles duris tam trečiųjų šalių piliečių atvažiavimui. Siūloma, kad dvi kadencijos po dvejus metus net nereikalauti lietuvių kalbos mokėjimo. Jeigu šiandien mes turime tvarką, kad užsienietis, atvažiavęs dirbti paslaugų sektoriuje, kai jam reikia bendrauti, kontaktuoti su kitais žmonėmis, bent vieno lygio mokėtų (lietuvių kalbą – BNS). Su tuo pasiūlymu mes dabar lyg ir norim įvesti, kad galbūt tas kalbos mokėjimas ir nebūtinas“, – aiškino I. Ruginienė.

„Tai reiškia, kad tas trečiųjų šalių darbuotojų pigios darbo jėgos atvažiavimas ir jų vartojimas lobistų dėka gali būti labai skatinamas. Labai dviprasmiški ir keisti pasiūlymai ir nėra vienos bendros sistemos ir vienos logikos“, – pridūrė ji.

Kita vertus, socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, Lietuva neturėtų „plačiai atidaryti vartų“ imigrantams.

„Aš pirmiausia pasisakau už kontroliuojamą migraciją. Man atrodo, kad mes plačiai vartų tikrai neturime atidaryti, kad įsileistume darbuotojus iš trečiųjų šalių, kurie dempinguoja mūsų atlyginimus ir darbo sąlygas. Reikia tik tiek, kiek jau kritiškai reikia, ir mes negalime susirasti iš mūsų piliečių ir yra tokių profesijų iš tikrųjų, kaip IT specialistai, slaugytojų mums trūksta, kur (...) tiesiog neturime savo žmonių. Bet vis labiau ir labiau pasigirsta tas noras atverti duris plačiau“, – komentavo I. Ruginienė.

Anot ministrės, valstybė turėtų skatinti imigrantus likti Lietuvoje ilgesniam laikui, integruotis į visuomenę.

„Kaip tik aš manau, kad tie ilgalaikiai santykiai, kuomet darbuotojas suinteresuotas ilgesniam laikui būti čia ir sąžiningai mokėti mokesčius – tokius mes darbuotojus turime skatinti. Darbuotojus, kurie nori integruotis ir kurie nori prisidėti prie mūsų sistemos. Dabar pripratome daiktus vartoti, žmones vartojame ir tas toks greitas vartojimas atneša ir vergovę, prekybą žmonėmis, nemokėjimą mokesčių, šešėlinę ekonomiką. Jeigu mes dar keisdami dabar nusistovėjusią tvarką dar tą skatinsim, tai problemos gilės“, – sakė I. Ruginienė.

Kaip rašė BNS, liepos viduryje Seimas po svarstymo pritarė prezidento siūlomam įstatymo projektui. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas taip siekia ir geresnio migracijos valdymo, ir spręsti darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemą.

Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai labiausiai tiktų užsieniečiams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolat ar likti ilgesnį laiką, atvyksta tik dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ne ilgiau nei dvejiems metams. Siūloma spartesnė jų atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau juos priimti į darbą, jei neranda vietos darbuotojų, tačiau po dvejų metų darbo jie privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.

Pasak Prezidentūros, naujas modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė jos kvota pagal abu modelius nebūtų didinama – ji negalės viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją kasmet siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.

Pataisos numato, kad trečią kartą per dešimt metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams.

Be to, šalies vadovas siūlo stiprinti užsieniečių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą, ilginant minimalius patikros terminus.

Pasak Seimo Teisės departamento, pataisos prieštarauja europinei direktyvai, nes pagal jas terminuoto dvejų metų darbo leidimo galiojimas negalėtų būti pratęstas nedarbo atveju.