Visi šalies gyventojai, nespėję laiku pateikti prašymų ir susigrąžinti nuvertėjusių rublinių indėlių, gali lengviau atsikvėpti. Seimas vakar nusprendė pratęsti indėlių grąžinimo terminą iki 2016-ųjų.

Seimas įsiklausė į Prezidento Valdo Adamkaus siūlymą, kad rubliniai indėliai būtų pradėti grąžinti ne iškart, kai įsigalios įstatymas, o nuo 2009 m. sausio 1 d.
Gyventojai, norėdami atgauti indėlius, turėjo teikti „Hansabankui“ dokumentus ir prašymus atidaryti atkuriamąsias sąskaitas iki 1999 m. pabaigos. Laiku tuo nepasirūpinusių žmonių santaupos nebuvo atkurtos. Išimtys padarytos tik sergantiems ir išvykusiems į užsienį. Tačiau įstatymo pataisas inicijavusių Seimo narių ir Prezidento teigimu, visiems šalies gyventojams turi būti sukurtos lygios galimybės susigrąžinti nuosavybę, todėl laikas indėliams atkurti turi būti pratęstas.

Įstatymas numato, kad tie, kurie atkuriamųjų sąskaitų nespės atsidaryti ir iki 2015-ųjų pabaigos, galės teikti prašymus specialiai Vyriausybės sudarytai komisijai.

Negrąžinta 100 mln. litų

Manoma, kad dėl įvairių priežasčių prašymų grąžinti nuvertėjusius indėlius nėra pateikę nuo 11 iki 20 tūkst. šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad šiems asmenims reikės išmokėti apie 100 mln. litų.
„Tie 11 ar 20 tūkst., kuriems nebuvo atkurti indėliai, nėra pavieniai ar atsitiktiniai atvejai, o didelė žmonių grupė. Jei valstybė apsisprendė grąžinti nuvertėjusius indėlius, ji turi vykdyti savo įsipareigojimą. 100 mln. litų – ar tai tie pinigai, dėl kurių gali būti pažeidinėjamos žmonių konstitucinės teisės?“ – oponentams, siūlantiems nepritarti, kad būtų pratęsiamas rublinių indėlių atkūrimo terminas, kalbėjo Darbo partijos seniūnė Virginija Baltraitienė, kuri ir inicijavo įstatymo pataisas.

Abejoja galimybėmis

Liberalcentristas Raimundas Palaitis abejojo, ar pratęsusi rublinių indėlių grąžinimą valstybė neįsikinkys į nesibaigiančių reikalavimų tenkinimo vežimą: „Esame vienintelė valstybė posovietiniame bloke, įsipareigojusi kompensuoti gyventojų praradimus dėl santvarkos pasikeitimo ir pinigų reformos. Negana, kad tam išleidome visų mokesčių mokėtojų pinigus, dar ir norime tęsti iki begalybės.“
Buvęs finansų ministras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas tikino, kad atkurti  indėlius asmenims, iki šiol nepateikusiems dokumentų, bus sunku, nes „Hansabankas“ jau sunaikino duomenis apie indėlius Taupomajame banke turėjusius žmones. Tokia informacija esą saugoma 10 metų, o vėliau turi būti naikinama.

Gali neturėti duomenų

Kad kai kurių duomenų gali neturėti, pripažįsta ir „Hansabanko“ Bankinių operacijų departamento direktorė Janina Akstinienė.
„Hansabanke“ sukaupta duomenų bazė, kuria bankas naudojasi atkurdamas gyventojų indėlius nuo 1997 m. Joje išsaugoti daugumos klientų duomenys, reikalingi indėliams atkurti. Kai kuriais atvejais atkuriant santaupas gali prireikti pradinių archyvo dokumentų, o bankas jų gali neturėti, mat Archyvų įstatymas numato dešimties metų tokių duomenų saugojimo terminą“, – sakė ji.
Vienam žmogui gali būti grąžinta ne didesnė nei 6 tūkst. litų suma. Iš viso nuo 1998 m. valstybė yra išmokėjusi apie 4 mlrd. litų už nuvertėjusius rublinius indėlius.