Restoranams trūksta personalo: verslai imasi rizikingų sprendimų

Būsimas barmenas Laurynas, paprašytas parodyti drebančias rankas, jas ištiesia nesidrovėdamas.

„Truputį jaudinuosi“, – neslėpė jaudulio Laurynas.

Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinys kartu su dar dešimt būsimų padavėjų-barmenų, keturiais virėjais ir trimis mokytojais mokykliniu autobusiuku atvažiavo iš rajono į vadinamąjį didmiestį praktikuotis.

„Kupiškyje aš tik mokykloje aptarnauju, dar nesu dirbęs tikrame restorane“, – atviravo  Laurynas.

Profesijos mokytojai irgi nervinosi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra mūsų pirmas kartas, kad kažkur išvažiuojame praktikuotis. Šiaip mokiniai vyksta į profesinio rengimo centrus save išbandyti, bet tikrame restorane – pirmą kartą“, – sakė padavėjų ir barmenų profesijos mokytoja Indra Balčiūnienė-Gintautė.

„Merginos jau iš vakaro jaudinosi, šukuosenas darė. Iš pat ryto makiažu rūpinosi. Čia jų toks pirmas didesnis išėjimas, kaip sakoma, į areną. Teks aptarnauti platesniu mastu, restorane“, – kalbėjo virėjų profesijos mokytoja Nijolė Vasiliauskienė.

Restorane mokiniai turėjo aptarnauti daug žmonių, nes vyko dar ir renginys senjorams. Atsakomybė jaunimui padidėjusi.

„Rizikų yra didelių. Gali visko atsitikti. Tokį renginį mokiniams patikime tik antrą kartą. Mums tai irgi nemažas iššūkis. Daug faktorių – ne tik aptarnavimas, bet ir maisto sauga svarbu“, – teigė restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą.

Paprastai tariant, restorano klientas neturi įtarti, kad dirba ne profesionalas.

„Pirmiausiai turime saugoti klientą, paskui – patiekalą, gėrimus ir, aišku, – save“, – apie padavėjų darbo specifiką dėstė I. Balčiūnienė-Gintautė.

Maistas nekrito, lėkštės nedužo ir virtuvėje, nors pastabų mokiniai gavo ir dėl smulkmenų.

„Dar jiems labai trūksta praktikos, bet jie tam ir mokosi“, – komentavo restorano virtuvės pamainos vadovė Lina Ivanauskienė.

Būsimi virėjai profesijos mokosi trejus metus, padavėjai-barmenai – pusmečiu trumpiau. Kai kas jau dairosi darbo. Traukia geri lietuviški restoranai.

„Didkepsniai, žuvis, daržovės, salotos – dievinu maistą, man patinka gaminti“, – sakė virėjo profesijos besimokantis Erikas.

Eriko mokslo draugė Vakarė svajoja cepelinus virti Airijoje, kur dirba ir sesuo.

„Labai patinka kitos šalys, kita kalba. Angliškai kalbėti man smagiau nei lietuviškai“, – atviravo Vakarė.

Anot restorano vadovės, gastronominių profesijų Lietuvoje – didelis trūkumas. Ir dėl tos pačios emigracijos ir didesnių algų. Ir dėl to, kad šios profesijos iki šiol nėra patrauklios. Esą visi iškart nori būti virtuvių šefais, o ne pradėti nuo skutamų bulvių ar plaunamų indų.

„Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą“, – savo įžvalgomis pasidalino M. Gruzdenė.

Toje pačioje Kupiškio verslo mokykloje kelerius metus iš mokymo programų buvo išbraukta padavėjo-barmeno specialybė, nes iš aplinkinių rajonų visai nebuvo kam mokytis.