- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą importuojama ergijos gamybai skirta baltarusiška mediena gali būti radioaktyvi, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.
Jis abejoja, ar tinkamai kontroliuojama, kad į šalį nepatektų užteršta mediena, todėl ragina sekti Latvijos, griežtinančios biokuro radioaktyvumo normatyvus, pavyzdžiu.
„Lietuvišką biokurą šį sezoną greičiausiai totaliai pakeis baltarusiškas importuotas biokuras. Jeigu seniau lietuviškas biokuras konkuruodavo su baltarusišku tik Vilniaus krašte, rytiniuose regionuose, pasienyje, (...) tai šiuo metu visa Lietuva yra iš esmės perimta biokuro importo. Ką tik pasibaigę aukcionai „Klaipėdos energijoje“, kuri yra toliausiai nutolusi vieta nuo Baltarusijos sienos, irgi bus, tikėtina, baltarusiškos kilmės biokuras“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras.
Pasak S. Gentvilo, abejoti dabartine importuojamo biokuro kontrole verčia tai, kad remiamasi Baltarusijos sertifikatais dėl medienos užterštumo radiacija: „Tą daro ne Lietuvos laboratorijos, o vadovaujamės importuotojo Baltarusijos valstybinės laboratorijos sertifikatu“.
Latvijos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorė Silvia (Silvija) Nora Kalniņė pranešė, kad Latvijoje rengiami įstatymai, kurie sugriežtins medienos įvežimą.
„Siekiame apsaugoti gyventojus“, – tvirtino ji.
S. N. Kalniņės teigimu, 2018 metais Rygos šilumos tinklai pastebėjo per aukštą radiacijos lygį iš kaminų išmetamuose dūmuose. Tyrimas parodė, kad cezio kiekis pelenuose labai didelis. Todėl buvo griežtinami reikalavimai biokurui.
Anot S. Gentvilo, Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“ nereikalauja, kad tiekėjai pagrįstų vadinamųjų biokuro malūnų pajėgumų, įtarimų kelia ir tai, kad šilumos gamintojai, siekdami apsidrausti dėl baltarusiškos medienos, tiekėjų prašo garantijų rašto.
Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigėja ir tarybos narė Ieva Budraitė sako, kad medienoje, ypač iš Černobylio zonos, yra ne tik natūraliai susikaupusių radionuklidų, bet cezio ir stronsio, kurie degdami gali neigiamai veikti aplinką ir žmones, nuostollių dėl to gali patirti ir šilumos tiekėjai.
„Radiacija kaupiasi katiluose, kai tarša pasiekia tam tikrą lygį, reikia labai brangaus tų katilų valymo“, – teigė I. Budraitė.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas sako, kad pelenų analizė rodo, kad baltarusiško biokuro pelenų užterštumas yra smarkiai didesnis už lietuviško.
„Skirtumas tarp lietuviško ir baltarusiško biokuro pelenų yra – radiacinis užterštumas viršija 10-15 kartų“, – teigė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas,
M. Šilininkas prognozuoja, kad Lietuvoje sudeginus baltarusišką medieną išmetama apie 20 tūkst. tonų pelenų. Anot jo, Lietuvoje medienoje leidžiama radioaktyviojo cezio koncentracija yra 30 bekerelių kilogramui – tyrimai rodo, kad lietuviškos medienos pelenuose ši norma neviršijama.
Lietuva, pasak S. Gentvilo, per metus sunaudoja 4 mln. kubinių metrų biokuro, kuris sudaro 15-20 proc. galutinės šilumos kainos. M. Šilininkas teigė, jog į šalį importuojama apie 800 tūkst. tonų medienos per metus, o šiemet, kai atsidarys Vilniaus kogeneracinė elektrinė, šis kiekis gali viršyti milijoną tonų.
Užterštos baltarusiškos medienos problema Lietuvoje keliama ne pirmą kartą.
Siekiant, kad į šalį nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos, nuo 2015-ųjų kurą iš trečiųjų valstybių leista įsivežti tik radiologiniais tyrimais, įrodančiais, kad užterštumas neviršija normos.
2015-2016 metais ypač dažnai pasieniečiai iš Baltarusijos neįleisdavo vilkikų su įvairiais medienos kroviniais, viršijančiais leistiną radiacijos normą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...