Vyriausybė nusprendė nepritarti Seimo narių siūlymams dėl prekybinių antkainių reguliavimo. Anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, siūlymas nepagrįstas jokia objektyvia analize.

„Tam yra pakankamai daug priežasčių. Visų pirma, pats siūlymas nepagrįstas jokia objektyvia analize. Tiesiog nurodoma, kad kai kada kai kur būna dideli antkainiai, tačiau nėra jokių realių duomenų apie esamą situaciją, kokie tie antkainiai taikomi. Nėra aišku, kodėl pasirinkti tokie siūlomi prekybiniai antkainiai, ir apskritai daugelis detalių iš trumpo įstatymo projekto yra neaiškios“, – antradienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad prekybinių antkainių reguliavimas apribotų konkurencijos  laisvę ir naujų žaidėjų atėjimą į rinką.

„Jau įsitvirtinę prekybos centrai jau savo investicijas atsipirkę, o naujiems ateinantiems prekybos centrams šitas investicijas per kažkurį laiką reikėtų atgauti. Tuo būdu esantys rinkoje žaidėjai būtų daug geresnėje pozicijoje nei naujai ateinantys“, – sakė R. Žylius.

Anot jo, neaiškūs ir kontrolės mechanizmai.

„Kontrolės mechanizmas yra visiškai neaiškus, nedetalizuojamas. Kadangi antkainiai siejami su gamintojo kainomis, o gamintojo kainos yra komercinė paslaptis, nėra aišku, nei kas, nei kokiais būdais galėtų kontroliuoti tuos dalykus. Pačios antkainių apskaičiavimo metodikos antkainių kelia didelių abejonių“, – pažymėjo ministras.

Ūkio ministerija, anot jo, laikosi pozicijos, kad vartotoją labiausiai gali apsaugoti didėjanti konkurencija.

„Mūsų įsitikinimu pasiūlyti vartotojui mažas kainas gali tik konkurencija, o ne valstybės įsikišimas reguliuojant kainas“, – kalbėjo R. Žylius.

Tokius Seimo narių siūlymus jis siejo su artėjančiais rinkimais.

„Jis neapgalvotas, toks pats nedetalizuotas, kaip ir ankstesni. Nemanau, kad Seimo nariai realistiškai mano, kad tokį įstatymą iš vos būtų galima priimti“, – teigė ministras.

Parlamentarai dar pavasario sesijoje siūlė įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokius mokesčius, išskyrus prekybinį antkainį, o šis didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei dvidešimt penki procentai, o mažmeninėje prekyboje penkiasdešimt procentų iš gamintojo įsigyto produkto kainos. Seimo nariai siūlė šios nuostatos netaikyti tik mažoms įmonėms.